„Netrukus prasidėsiantis Jurgitos teismas – tai procesas, susijęs su Lietuvos sveikatos priežiūros sistemos trūkumais (tėvams gimdyti namuose leidžiama, o medikams suteikti tokiems tėvams kvalifikuotą pagalbą yra draudžiama), su žmogaus teise pasirinkti jam palankiausią gimdymo vietą ir aplinkybes (taip, tai pripažino EŽTT), su vaiko teise gauti geriausią įmanomą priežiūrą (taip, JTO Vaiko teisų apsaugos komitetas jau seniausiai Lietuvos Respublikai rekomendavo reglamentuoti gimdymo namuose tvarką). Pati būdama šio proceso dalyvė ir liudytoja, pridurčiau: ir visos Lietuvos medicinos bei teisės sistemos (ne)skaidrumo klausimais“, – savo „Facebook“ profilyje rašo poetė ir visuomenininkė Vitalija Pilipauskaitė-Butkienė.
Prašo įsigilinti
Moteris teigia ne kartą susidūrusi su išankstinėmis nuostatomis gimdymo namuose tema, todėl prašo šįkart žmonių labiau įsigilinti į temą.
„Paskaitykite svetainęwww.gimimas.lt, susiraskite knygą „Gimdymas ir gimimas“, filmą „Organic Birth“, peržiūrėkite naujausius, rimtus ir patikimus mokslinius tyrimus – visi jie byloja, kad šiuolaikinis planuotas gimdymas namuose (šiuolaikinis reiškia, kad ne tas, kuris vyko prieš šimtą metų, o planuotas – kad tėvai jam ruošėsi, tarėsi su medikais ir gavo reikalingą informaciją bei pagalbą) yra toks pat saugus, kaip ir gimdymas ligoninėje, o kai kuriais požiūriais net palankesnis mamos ir vaiko sveikatai“, – sako ji.
Visuomenininkė teigia suprantanti, kad gimdymas namuose Lietuvoje šiuo metu yra nelegalus ir J. Švedienė nusižengė įstatymui, tačiau ragina palaikyti šią pribuvėją, nes Vitalija P. Butkienė nemano, kad gimdymas namuose turėtų būti draudžiamas.
„Ko noriu palinkėti sau, mūsų tautai ir valstybei – kad visas šis garsiais šūksniais, kratomis, kanibalizmo ir sektantizmo etiketėmis išgražintų muilo burbulų pripildytas procesas išvestų mus iš korumpuotos, neskaidrios, baudžiančios ir persekiojančios posovietinio bloko šalies realybės į tokią erdvę, kurioje gera būtų gyventi visiems mums, taikoje ir dialoge, pripažįstant kiekvieno skirtumus ir unikalumą, išgirstant ir patenkinant kiekvieno poreikį – nuo dar tik gimsiančo iki jau išeinančio“, – rašo moteris.
Neteisėta veikla
Panevėžio apygardos prokuratūra į teismą perdavė bylą, kurioje dvi vilnietės kaltinamos neteisėtai besivertusios ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla – įtariama, kad viena jų priimdavo namuose gimdančių moterų naujagimius, o kita juos apžiūrėdavo ir išrašydavo gimimą patvirtinančias pažymas, nors nei viena tokia veikla legaliai verstis negalėjo, antradienį pranešė Prokuratūra.
Į teisiamųjų suolą netrukus sės 50-metė bendrosios praktikos gydytoja Dalia Jakaitė ir chemikės išsilavinimą turinti 52 metų Jurgita Švedienė. „Nė viena iš kaltinamųjų šia veikla verstis neturėjo teisės. Tačiau pagal ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis yra pagrindo manyti, kad namų sąlygomis vykstančiuose gimdymuose J. Švedienė dalyvavo keliolika metų. Tyrimo metu buvo apklausta daugybė liudytojų, rasti specialūs įrankiai, priemonės, naudotos gimdymų metu“, – sakė šią didelės apimties bylą nagrinėti į Vilniaus miesto apylinkės teismą perdavęs Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Aurelijus Navickas.
Šia moterų veikla teisėtvarkos pareigūnai susidomėjo po to, kai 2011 metais Vilniaus apskrityje mirė namuose pagimdytas naujagimis. Aiškinantis jo mirties aplinkybes, kilo įtarimų dėl gimdyvei padėjusių asmenų veiklos legalumo. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta daugybė gimdymo namuose atvejų, per kuriuos pribuvėjos darbą galimai atlikdavo J.Švedienė, o vėliau apie kūdikių gimimą pažymas išrašydavo ir juos apžiūrėdavo D. Jakaitė. Prokuratūros duomenimis, ne visuomet gimdymas namų sąlygomis baigdavosi laimingai – būta ir tragiškų baigčių. 2011 metais pradėtam ikiteisminiam tyrimui vadovavo Vilniaus apylinkės ir Vilniaus apygardos prokuratūrų prokurorės, o 2013 metais šis tyrimas perduotas kontroliuoti Panevėžio apygardos prokuratūrai. Už neteisėtą vertimąsi ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla Baudžiamasis kodeksas numato laisvės atėmimo bausmę iki 4 metų.
Rizika gimdyvei ir kūdikiui
Seimo narė, gydytoja ginekologė Vida Marija Čigriejienė kategoriškai pasisako prieš gimdymą namuose, nes taip, pasak jos, rizikuojama ir naujagimio, ir motinos sveikata. „Akušerija – tai tokia sritis, kur per penkias minutes viskas gali pasikeisti kardinaliai. Gimdymas namuose nėra lietuvių paprotys. Gimdymo palatos dabar padarytos taip, kad būtų priartinta namų aplinka. Svarbiausia, kad jos (norinčios gimdyti namuose – red.) nori, kad tos paslaugos būtų apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo biudžeto.
Tai ar tos moterys pagalvoja apie savo vaikelio gyvybę? Nelabai. Kas atsakys už tai, kad vaikas gims pridusęs, kad nebus suteikta laiku pagalba, kad įvyks embolizacija vaisiaus vandenims, placenta atšoks – kas tada suteiks pagalbą? Kodėl tada Holivudo žvaigždės, princesės gimdo ligoninėje? Jos juk turi nuostabias sąlygas namuose. Esu kategoriškai prieš tai, kad XXI a. moterys gimdytų namuose“, – tv3.lt yra sakiusi ginekologė.
Palankesnis gimdymas
Aukšerė ginekolgė Akvilė Esmantienė su savo kolegėmis prieš trejus metus parengė 11 mokslinių tyrimų paremtą publikaciją, kurioje skelbiama, kad planuotai gimdant ne ligoninėje su specialisto priežiūra mažos rizikos gimdyvėms galima tikėtis geresnių baigčių nei gimdant ligoninėse. Tačiau ginekologč liūdina, kad nuo to laiko niekas nepasikeitė – Lietuva vis dar neįteisinusi gimdymo namuose, o akušerėms, priimančios kūdikius namuose, tenka varstyti teismų duris.
„Per pastaruosius 10 metų atlikti tyrimai, kurių metu analizuotas bei lygintas perinatalinis mirtingumas, naujagimių ir gimdyvių baigtys. Į apžvalgą įtraukta 11 tyrimų, kurie vertino šiuos rodiklius. Perinatalinis mirtingumas abiejose lygintose grupėse buvo mažas ir iš esmės nesiskyrė nuo šio rodiklio bendrojoje populiacijoje. Statistiškai reikšmingo naujagimių sergamumo skirtumo tarp lyginamų grupių daugumoje studijų nerasta. Gimdyvių baigtys visose studijose palankesnės moterims, planuotai gimdžiusioms namuose. Joms intervencijų dažnis žymiai mažesnis. Pervežimo iš namų į stacionarą dažnis įvairiuose tyrimuose varijavo gana plačiuose intervaluose, bet dažniau pasitaikė pirmą kartą gimdančioms moterims“, – savo straipsnyje teigia A. Esmantienė.