„Audra buvo vakar po pietų ir vakare. Tos audros siaučia jau nuo penktadienio, bet penktadienį Milane tik stipriai lijo. Tuo metu kaip tik vedžiau ekskursiją, o po ekskursijos pamačiau vyro žinutę su klausimu, ar viskas man gerai. Paskambinau, paklausti, kodėl toks klausimas, tai sakė, jog neįsivaizduoju, kas dėjosi, kokia audra praėjo. Mes gyvename Cesano Maderno, tai apie 15 km nuo Milano centro“, – naujienų portalui tv3.lt sakė Lina.
Lietuvė paaiškino, kad Italijoje oras nebūna vienodas – viename miesto gale gali tik lyti, o kitame audra prasiaučia neįtikėtinai stipriai.
„Aš vakar ryte dirbau Milane, vedžiau ekskursiją, tai keli lašai iškrito, tolumoje juodavo dangus, tad su turistais iš Lietuvos skubėjome nuo Sforcų pilies link Katedros, kad pasislėptume pasaže-galerijoje, jei pradėtų lyti. O štai tuo metu pakraščiu praūžė audra.
Po pietų turėjau ekskursiją Komo mieste, tai negalėjau nuvykti, nes kaip tik apie 13:40 -14:10 vėl prasidėjo tokia audra, jog Monza mieste geležinkelio stotyje vėjas nuplėšė stoties stogo dalį ir užmetė ant bėgių. Traukinių eismas iš Milano į Komo pro Monza buvo sustabdytas.
Vakare vėl praūžė siaubinga audra, bet vėlgi Milane kai kur lijo, o kitur medžiai buvo verčiami. Taip pat Monza Brianza provincijoje Saronno, Desio, Seregno ir kt. miestuose (nuo Milano apie 15–25 km) buvo kaip pragare. Atrodė, kad šalia yra karo frontas, nes dangus nenustojamai bliksėjo nuo žaibų ir gaudė“, – pasakojo gidė Lina.
Į patį audros piką lietuvė nepateko, bet iš draugų ir pažįstamų pasakojimų bei nuotraukų suprato, kokia baisi buvo stichija.
„Patys italai sako, jog dar tokių [audrų] nėra matę, neatsimena“, – pridūrė ji.
Į kiemus atskrido balkonų dalys
Daugiau nei 20 metų Milane gyvenanti architektė ir rašytoja Vilma Černikytė savo akimis matė didžiulę audrą. „Labai baisi audra buvo. 4 val. nakties vos pajėgiau uždaryti langus, juos tiesiog plėšė. Prie namų išvartė medžius“, – pasakojo ji.
Dėl stipraus vėjo, liūties ir krušos sustojo Milano viešasis transportas. Anot V. Černikytės, veikė tik metro, bet ir jis vėlavo.
Itin stiprus vėjas išvartė medžius, iš kurių daugelis nukrito ant namų, stovinčių automobilių. Liudininkų teigimu, praėjusią naktį skraidė įvairūs daiktai, nuplėšti namų stogai ir kitos konstrukcijos.
„Čia šalia manęs gatvelėje viskas išgriuvę. Labai, labai stiprus vėjas buvo. <...> Kolegos dalinosi nuotraukomis, rodė, kad ant jų kiemų atskrido balkonų dalys ir t.t.“, – sakė V. Černikytė.
Italijos naujienų agentūrų duomenimis, netoliese Milano esančios Brešos apylinkėse 16-metė mergina, buvusi skautų stovykloje, žuvo, kai ant jos palapinės užvirto medis.
Pirmadienį Lisonėje, į šiaurę nuo Milano, žuvo vidutinio amžiaus moteris, ant kurios taip pat užvirto medis.
Transporto institucijos pranešė apie didelę žalą miesto elektros tinklui, o naujienų agentūros AFP žurnalistas nurodė, kad Milano istoriniame centre trumpam buvo nutrauktas vandens tiekimas.
Ugniagesiai teigė, kad situacija yra labai rimta, ir pranešė, kad nuo 4 val. vietos (5 val. Lietuvos laiku) Milane sulaukta daugiau kaip 200 pagalbos skambučių.
Kruša buvo rekordinė
Pasak puslapio „Orai ir klimatas Lietuvoje“ redaktorių, naktį Šiaurės Italijoje iškrito rekordinio dydžio krušos ledėkai. Neįtikėtiną krušą, kaip ir stichinį vėją, lėmė praėjusią savaitę laikęsi ekstremalūs karščiai.
„Pastarosiomis dienomis Pietų Europoje fiksuoti ne tik stiprūs karščiai su temperatūromis virš 40 °C (vietomis siekė net 45–48 °C). Fiksuojami ir pavojingi gaisrai (vienas toks buvo pvz. Rodo saloje). Šalia to, kur aukšta oro temperatūra ten slypi ir puikios galimybės formuotis galingoms audroms. Taip ir nutiko. Vaizdai kalba patys už save.
Mūsų krušos ledėkai yra absoliučiai juokingi palyginus prieš šituos. Šiaurės Rytų Italijoje (Azzano Decimo komunoje) liepos 24-ąją apie 23 val. vietos laiku iš dangaus krito ekstremalaus dydžio kruša. Ledo gabalai išdaužė namų sienas, langus, automobilius, stogus ir ant jų įrengtus Saulės kolektorius bei pridarė daug kitokių nuostolių.
Krušos nuotraukoje - du aukštai atmosferoje susiformavę ir sulipę ledo gabalai siekė net iki 19 cm diametrą. Tai yra naujas ekstremaliai stambios krušos ledėko rekordas. Iki pasaulio rekordo pritrūko vos 1,3 cm (rekordas 20,3 cm). Lietuvoje didžiausi krušos ledėkai iškrito 1995 m. liepos 10 d. Vištyčio miestelyje, Vilkaviškio rajone. Ledėkų skersmuo siekė iki 7–12 cm.
Kas keisčiausia, jog ankstesnis krušos rekordas (liepos 19 d.) Europoje neišsilaikė nė savaitės. Kylanti atmosferos ir vandenynų temperatūra konvertuojasi į daugiau nuostolių pridarančias audras. Visgi, atmosferoje susikaupianti energija kažkur turi būti panaudota“, – paaiškino „Orai ir klimatas Lietuvoje“ redaktoriai.
