Vienišą kėdainietį Bronių M. (59 m.) pražudė ne tik pomėgis išgerti, bet ir likimo nulemta kaimynystė su skerdiku dirbusiu taip pat alkoholio garbintoju, kuris, anot medikų, turi dar ir mąstymo bei elgesio problemų.
Naktinis svečias
Bronius M. gyveno vienas savo bute Kėdainiuose. Pas jį neretai užsukdavo namo kaimynas Nerijus Prielaida (26 m.) Nors tarp abiejų vyrų – nemenkas amžiaus skirtumas, bet abu vienijo pomėgis alkoholiui.
Alkoholis suvedė abu kaimynus ir praėjusių metų lapkričio 24-osios naktį. Vyresnysis kaimynas, būdamas girtas, namie jau snūduriavo, kai staiga subildėjo jo buto durys ir nekviestas įėjo kaimynas Nerijus. Vaikinas, kaip vėliau prisipažino, visą dieną buvo gėręs – išgėręs net apie 3 litrus degtinės, bet miegoti neskubėjo. Pas kaimyną užsuko, nes grįždamas pamatė jo bute dar neužgesintą šviesą. Bet girtas Nerijus buvo labai nekantrus – jis nelaukė, kol savo buto duris jam atvers pats Bronius, o pats delnu trenkė per buto durų varčią taip stipriai, jog nuo smūgio atsikabino durų plokštelė ir durys atsidarė.
Bronius jaunojo kaimyno nevijo – buvo pasyvus, tad nesipriešino, kai svečias prisėdo prie stalo ir pradėjo gerti alų.
Bronius irgi gurkšnojo, abu vyrai dar labiau svaigo. O netrukus begerdami abu pradėjo svaidytis pretenzijomis. Bent taip vėliau liudijo Nerijus, nužudęs Bronių, o šis juk paliudyti jau negalėjo.
Taigi, anot Nerijaus, begeriant Bronius pradėjo priekaištauti jam už išlaužtas buto duris ir netikėtai sudavė kumščiu svečiui į veidą. Nerijus neliko skolingas – irgi kumščiu kartą sudavė Broniui atgal. Tada svečias jau pakilo eiti lauko durų link, bet buto šeimininkas jį esą pasivijo ir kažkokiu daiktu trenkė per pakaušį.
Prismaugė ir papjovė Nerijus, būdamas jaunesnis ir stipresnis, neketino nusileisti – jis rankomis sugriebė Bronių ir pargriovė, o tada išsitraukė iš kišenės turėtą virvę ir kelias sekundes ja spaudė Broniui kaklą. Smaugiamas vyras priešintis nebepajėgė – jo kūnas suglebo.
Nerijus atleido virvę ir paliko Bronių atsirėmusį į sieną prie savo buto durų, bet tuo metu esą nesvarstė, ar Bronius dar gyvas. Čia pat numetęs virvę, Nerijus nuėjo į savo butą, esantį kitame aukšte, bet miegas akių jam dar nelipdė, tad smaugikas vėl sėdo prie alaus.
Maždaug po 15 minučių Nerijus sugalvojo grįžti pas paliktą kaimyną, bet ne pagalbos teikti, o su didžiuliu peiliu, kurį turėjo. Bronių radęs toje pačioje vietoje, Nerijus dūrė jam peiliu. Esą netaikė į konkrečią kūno vietą, bet pataikė į kaklą. Taip nupjovė kaklo arterijas.
Kadangi krauju plūstantis Bronius nei šaukė, nei vaitojo, tai Nerijus daugiau jo nesmūgiavo. Bet į namus jis ir vėl neskubėjo. Vaikinas peržengė per sukniubusį Bronių, nuėjo prie jo krosnies ir, rankomis ją išardęs, pasiėmė metalines krosnies detales, kurias nusinešė į savo į butą, o vėliau pasidėjo namo palėpėje. Kodėl taip darė, vėliau logiškai paaiškinti negalėjo.
Tuomet, jau grįžęs į savo butą, Nerijus kruopščiai nuplovė kruvinus peilio ašmenis ir peilį paslėpė miegamojo spintos stalčiuje, po užuolaidomis. Vaikinas, per keliolika minučių tapęs žudiku, pasidavė likimui – pats nesislapstysiąs, o kas jau būsią, tai ir būsią.
Suimtas po savaitės
Kadangi kaimyno lavonas buvo likęs bute, o ne koridoriuje, niekas žmogžudystės pėdsakų neaptiko net savaitę. Tik tada, jau gruodžio pradžioje, pas Bronių šeštadienį nuėjusi kaimynė patyrė šoką, nes suprato, kad vyras jau senokai miręs.
O tuo metu žudikas Nerijus, niekam nieko nesipasakodamas, tyliai laukė, kuo viskas baigsis. Jis toliau kasdien dirbo, o bendradarbiams, susidomėjusiems, iš kur ant jo veido mėlynės, pasakė, kad „grūmėsi gerdamas kažkokiame dvare“. Kadangi Nerijus gerdavo dažnai ir lankydavosi pas asocialius asmenis, bendradarbiai vaikino versija patikėjo ir niekas ko nors baisiau neįtarė.
Bet tą šeštadienį, kai kaimynė aptiko nužudytą Bronių ir žinia pasklido, Nerijus skubiai pasikvietė į svečius vieną savo bendradarbį. Šis atėjęs matė, kad prie namo – sujudimas: smalsuoliai ir policija. Nerijus nerimavo ir klausė savo bičiulio, ką jam geriau daryti. Netrukus į butą atėjo keli policininkai ir Nerijų išsivedė.
Nors Nerijus dar nežinojo, kad pareigūnai nužudytojo bute aptiko jo, Nerijaus, batų pėdsakus, tačiau dėl nužudymo iškart prisipažino ir parodė, kur paslėpęs peilį, kuriuo perpjovė kaimynui kaklą, ir svetimos krosnies detales. Vyras, apkaltintas nužudymu, buvo iškart suimtas.
Bausmė – 10 metų
Kai tyrimas buvo baigtas ir byla pradėta nagrinėti Kauno apygardos teisme, Nerijus Prielaida teisiamųjų suole atrodė liūdintis ir prislėgtas. Jis atsisakė duoti parodymus – esą viską jau pasakęs dar iki teismo, o papildomai ką nors pridurti neturintis bei apskritai nenorįs to prisiminti. Teisiamasis kartojo, kad nenorėjo kaimyno nužudyti, ir tikino, jog pats nesupranta, kodėl taip žiauriai pasielgęs su Broniumi, kodėl po virvės dar lėkęs ir peilio atsinešti. Dėl to, kad Nerijus nužudydamas buvo bendrovės „Krekenavos mėsa“ skerdikas, žinoma, niekas jo garsiai nekaltino, nes juk ne visi tokie specialistai vieną dieną griebiasi peilio prieš žmogų, tačiau niekam neuždrausta pagalvoti, jog vis dėlto kasdienis kruvinas skerdiko darbas galėjo turėti įtakos jo kasdienybėje. Juolab kad Nerijus dažnai laisvalaikį leisdavo tik gerdamas alkoholį, be to, medikai pripažinę, jog N. Prielaidos mąstymas ir elgesys – ne be sutrikimų. Tiesa, jis nebuvo ir nėra toks psichikos ligonis, kad negalėtų suprasti savo veiksmų ir juos valdyti.
Visa tai įvertinęs teismas nusprendė, kad N. Prielaida nužudė savo kaimyną tyčia ir todėl turi atlikti 10 metų laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose.
Šis teistumas specialiojoje mokykloje mokslus krimtusiam, savo šeimos nesukūrusiam ir darbovietėje palankiai charakterizuotam N. Prielaidai buvo jau antras. Tik pirmą kartą vaikinas teismo bausmės už sukčiavimą išvengė, nes susitaikė su nukentėjusiuoju.
Teismui pasibaigus, taip ir liko mįslė, kodėl N. Prielaida tąkart griebėsi ir virvės, ir peilio prieš kaimyną. Šis, beje, kaip parodė pomirtinis tyrimas, paskutinę savo gyvenimo naktį buvo mirtinai girtas – jo kraujyje aptikta net 6,64 promilės etilo alkoholio. Tačiau nustatyta mirties priežastis – smurtas.
Žudiko N. Prielaidos neprislėgė joks civilinis ieškinys, nes dėl Broniaus M. nužudymo niekas ieškinio Kauno apygardos teismui nepateikė.
Tik faktai:
Buvę ir daugiau atvejų, kai dėl nužudymo mįslingai aptarinėta žudiku tapusio nusikaltėlio profesinė veikla.
Štai 2004-ųjų spalį kaunietis Ričardas Ivanovas (24 m.), atsiviliojęs į nuošalią vietą nepažįstamą kaunietę Danguolę D. (19 m.), skelbimu ieškojusią auklės darbo, ją pasmaugė, nupjovė galvą ir užkasė. Šis vyras dirbo mėsininku viename prekybos centre ir po nužudymo buvo pramintas skerdiku. Jis nuteistas kalėti 18 metų.
2012-ųjų spalį 17 metų nelaisvės bausmė buvo paskirta marijampoliečiui Mindaugui Lelešiui (37 m.), kuris per išgertuves keliais smūgiais peiliu ir aštriu virtuviniu įrankiu nužudė marijampolietį pensininką Vytautą P. (76 m.) ir nurėžė galvą. Daug kartų teistas šis žudikas – buvęs morgo sanitaras, darbe patirtus įspūdžius dažnai pasakodavęs savo sugėrovams.
Irena ZUBRICKIENĖ
AKISTATA
