“Įmonių valdymo modernizavimas yra vienas iš svarbių dalykų, bet siūlymas, kad profesinių sąjungų atstovai galėtų dirbti įmonių valdymo organuose, nebūtų pati geriausia praktika. Tai tikrai ne prieš darbuotojus nukreiptas siūlymas – tiesiog vadyba yra vadyba, o atstovavimo dalykai sprendžiami kitaip“, - kalbėjo vienas pataisų iniciatorių liberalas Gintaras Steponavičius.
Pasak jo, tik profesionalai, išmanantys vadybą ir galintys spręsti strateginius klausimus, gali dalyvauti įmonių valdybose.
Seimo socialinių reikalų ir darbo komitetas (SRDK) nepritarė G. Steponavičiaus, Kęstučio Daukšio ir Irenos Šiaulienės siūlymui, kuriuo siekiama nesuteikti darbuotojams teisės dalyvauti įmonių valdyboje.
„Dėl šio siūlymo buvo tartasi trišalėje taryboje ir socialiniai partneriai susitarė, kad toks skirsnis (dėl darbuotojų dalyvavimo įmonių valdybose – red.) Darbo kodekse būtų“, - Seimo plenariniame posėdyje kalbėjo SRDK pirmininkė K. Miškinienė.
Žanrų sumaišymas
SRDK narė, liberalė Dalia Kuodytė nurodė, kad nuostata, kad darbuotojų atstovai dalyvauja įmonės valdyme, yra žanrų sumaišymas – darbuotojai turėtų dirbti, o vadovai vadovauti.
„Prieš tai ne vieną kartą kalbėjome, kad yra apibrėžtos kompetencijos – tiek profsąjungų, tiek tarybų, tiek įgaliotinių. Įmonės valdymas taip pat yra labai aiškiai apibrėžtas. Jeigu mes taip susipainiosime, bijau, kad galim sulaukti nekokių rezultatų. Apie tai kalba ne tik darbdavių atstovai. Manau, turėtume pritarti šiai pataisai ir pripažinti, kad žanrų sumaišymas niekada nebūna naudingas“, - kalbėjo D. Kuodytė.
Jai prieštaravo kitas SRDK narys, socialdemokratas Algirdas Sysas. Jis pabrėžia, kad darbuotojų įtraukymą į įmonių valdymą pasiūlė socialinį modelį rengę mokslininkai, su tuo sutiko ir Vyriausybė.
„ Suprantu, atsirado liberalai, manantys, kad darbuotojas gali tik sukti varžtelius. Jis net į valdybos posėdį negali ateiti, nes jam kompetencijos trūksta. Tai yra požiūris į mūsų dirbančiuosius. Jei mes einame europiniu keliu, kalbame apie modernumą, tai modernumas ir yra tame, kad Vakaruose, dirbančiuose užsienio kompanijose, darbuotojus pripažįsta tarybos nariais, bet, jeigu apie tai pradedame kalbėti Lietuvoje, matome tik kažkokius tinginius, kurie nė velnio nesupranta nieko ir ką nors blogo gali padaryti kompanijai“, - nurodė jis.
Pasak A. Syso, darbuotojų dalyvavimas įmonių valdyme reiškia galimybę kalbėtis, konsultuotis, imtis bendro tikslo siekimo, nes kai tai nevyksta, pabrėžia jis, ima didėti emigracija.
Už G. Steponavičiaus, I. Šiaulienės ir K. Daukšio pataisą svarstymo stadijoje Seime balsavo 20 parlamentarų, prieš -14, susilaikė 26. Pataisai nepritarta – tai reiškia, kad naujajame Darbo kodekse liko nuostata, kad “šio kodekso, kitų įstatymų ir darbo teisės normų nustatytais atvejais ir tvarka darbuotojų atstovai turi teisę skirti dalį juridinio asmens kolegialaus valdymo ar priežiūros organo, kuris skiriamas ar renkamas pagal šių juridinių asmenų veiklą reglamentuojančius teisės aktus ar steigimo dokumentus, narių.”
Atstovavimas neprivalomas
Po pataisų atmetimo, opozicijos lyderis Andrius Kubilius nurodė, kad nereikėtų baimintis, jog darbuotojai dabar okupuos įmonių valdymą, nes Kodekse numatyta nuostata nesako, kad darbuotojai privalės dalyvauti įmonių valdybose.
„Ten (naujajame Darbo kodekse – red.) yra pasakyta, kad šio Kodekso, kitų įstatymų ir darbo teisės normų nustatytais atvejais ir tvarka, darbuotojų atstovai turi teisę skirti dalį juridinio asmens kolegialaus valdymo priežiūros organo, tačiau tai nėra privaloma, tai nėra visiškai imperatyvinė norma. Tie darbdaviai, kurie manys, kad jiems reikia įtraukti darbuotojus, jie įtrauks, bet tai nepaneigia Akcinių bendrovių įstatymo. Ši norma turės derėti su Akcininkų įstatymu. Šitoje vietoje suformuota laisvanoriška galimybė akcininkams priimti sprendimą ir įtraukti į valdymo organą ir profsąjungų atstovą, bet tai nėra privaloma norma“, - kalbėjo A. Kubilius.
Nesusipratimai
K.Daukšys nurodė, kad minėtų pataisų atmetimas pridarys nesusipratimų:
„Seimo nariai, jūs priėmėte Akcinių bendrovių įstatymą, kuriame aiškiai parašyta, kad įmonės valdyboje negali būti daugiau kaip pusė įmonėje dirbančių asmenų. Tai sakykit, kaip įmonės valdyboje, kurioje yra trys valdybos nariai, padarysite, kad bus ir profsąjungos atstovas, ir įmonės direktorius?
Antras dalykas, ką reiškia neprivaloma? Juk jei darbdavys nori, jis ir dabar priima darbuotojus į valdybą. O jūs pastatote darbdavį prieš profsąjungą ir sakote: tu blogas, tu nepriimi į valdybą ir kitokius dalykus darai. Manau, kad pas pas mus bus blogiau nei kai kuriose Rytų valstybėse“, - teigė jis.
SRDK narys, konservatorius Rimantas Jonas Dagys nurodė, kad Parlamentas, nubalsuodamas už darbuotojų dalyvavimą įmonių valdyme, tiesiog patraukė europietišku keliu.
„Mes priėmėme europinę praktiką, tai yra konvencinės nuostatos. Žmonių nušalinimas nuo valdymo iš tikro yra vienas svarbiausių emigracijos šaltinių“, - nurodė jis.
Seimas trečia savaitė svarsto naująjį Darbo kodeksą ir jau nubalsavo dėl 4/5 Kodekso straipsnių. Siekdami greičiau priimti visą socialinį modelį, parlamentarai gegužę ir birželį posėdžiaus tris vietoj įprastų dviejų kartų per savaitę.
