Kol socialiniuose tinkluose džiūgauja liberalų oponentai, teisininkai gūžčioja pečiais, nes kol nėra realių dokumentų, sunku kažką konstatuoti, PR‘o specialistai sako, kad tai buvo nevykęs sprendimas, o partijos bičiuliai santūrai burbteli „klaida“. Mes galime giliau paanalizuoti kokius taktinius žaidimus žaidžia liberalai. Taip, Masiulis save paaukojo vardan partijos gerovės.
Vargu ar buvo galima pasielgti kitaip bandant paaiškinti pinigų kilmę. Ar toks prisipažinimas buvo tinkamiausias? Vertinti nesiimu, kad iš šalies jis pasirodė mažiausiai juokingas, tą galima spręsti iš komentarų socialiniuose tinkluose. Tačiau ar tai deda kryžių ant Masiulio karjeros? Ne. Po keturių metų vargiai kas prisimins šį skandalą, o Lietuvos politikoje iš pelenų kylančių feniksų yra ne vienas ir ne du.
Galima prisiminti Artūro Zuoko ir Rolando Pakso nuopuolius bei atgimimus Lietuvos politikoje. Faktas, kad šiuo prisipažinimu buvo mėginta galutinai nukreipti kyšininkavimo skandalo dėmesį nuo liberalų partijos. Tačiau klausimas ar laikas buvo tinkamai pasirinktas, ar nebus padaryta didesnė žala? Gal reikėjo šią informaciją paskleisti po rinkimų?
Argumentai, kad laikas buvo pasirinktas tinkamai ir tai reikėjo padaryti dabar:
1. Nukreipiamas dėmesys nuo liberalų partijos, nes Masiulis prisiima asmeninę atsakomybę;
2. Išplaunamas partijos munduras;
3. Liberalai gali drąsiau eiti į tiesioginius kontaktus su rinkėjais, teigdami, kad partija nėra susijusi su šiuo skandalu;
4. Galimybė susigražinti skaidrios partijos reputaciją;
5. Partijos oponentai netenka vieno iš argumento balsuoti prieš liberalus. Argumentai, kad laikas buvo pasirinktas netinkamai ir tai reikėjo padaryti po rinkimų:
1. Rinkėjai jau būtų primiršę skandalą į kurį buvo įtraukta Liberalų partija;
2. Netiesiogiai vėl daromos sąsajos su partija, nes vis dar tamprūs Masiulio ryšiai su partija;
3. Abejonės dėl Masiulio pateiktų faktų;
4. Oponentai įgauna naujus argumentus, kuriuos gali panaudoti prieš partiją. Įvertinus visus „už“ ir „prieš“ galima sakyti, kad abiem atvejai partijos reputacija nukenčia.
Taip, partija žengė va bank, kad turėtų papildomą argumentą prieš rinkėjus. Tačiau strategiškai žvelgiant, su šiuo Masiulio prisipažinimu buvo paskubėta ir reikėjo laukti rinkimų pabaigos. Nes partijos padėtis ir taip nėra tvirta. Vargu ar oponentai būtų skyrę daug dėmesio liberalams, nes jų reitingai ir taip nėra aukšti. O bet kokie neigiami pranešimai partijai kenkia daugiau, nei tylos įžadai.
