Lietuvos parlamentarai tvirtina, kad šalies interesas - geri ir abipusiai naudingi santykiai su Rusija, bet pabrėžia, kad tam reikia abipusių pastangų.
Seimo Užsienio reikalų komitete (URK) parengtame komentaro projekte apie kritišką Rusijos Dūmos pareiškimą Lietuvos atžvilgiu kartu apgailestaujama, kad Dūmos parlamentarai vardijo vien nepagrįstus kaltinimus, tačiau neužsiminė apie aktualiausius dvišalio bendradarbiavimo aspektus.
Rusijos Dūma praėjusią savaitę priėmė pareiškimą "Dėl Lietuvos Respublikos valdžios veiksmų, nukreiptų Rusijos ir Lietuvos santykiams bloginti", kuriame pažymima esą Lietuvos veiksmai gali kelti grėsmę Europos saugumui ir stabilumui.
URK darbo grupės parengtame komentare apie jį pateikiamas visų Lietuvai pažertų kaltinimų vertinimas.
Šis komentaro projektas pirmadienį dar bus svarstomas bei tvirtinamas URK ir vėliau išplatintas Seimo nariams bei pagarsintas visuomenei.
"Tenka tik apgailestauti, kad Rusijos Dūma taip jautriai reagavo į Seimo sprendimą viešuosiuose susirinkimuose ir mitinguose greta nacistinių simbolių uždrausti ir sovietinių simbolių naudojimą. Šiuo atveju Dūma išleido iš savo dėmesio akiračio, kad minėtas draudimas paliečia ne pačius ženklus, kuriems Lietuvos piliečiai nėra kažkaip alergiški, o tiktai sovietinę simbolinę su socialine ir nacionaline priespauda susijusią istorinę jų prasmę ir tokį jos demonstravimą, kuriuos yra atmetusi ir kurių atsisakiusi pati imperinę Sovietų Sąjungos prigimtį paneigusi Rusijos Federacija", - rašoma komentare.
Kalbėdami apie Sovietų Sąjungos okupacijos žalą Lietuvos parlamentarai kviečia kolegas iš Rusijos Dūmos šia tema surengti plačią diskusiją ir viešus klausimus Europos Tarybos (ET) parlamentinėje asamblėjoje, ESBO parlamentinėje asamblėjoje ir kituose forumuose ir taip išsiaiškinti, kokia yra tarptautinėje bendruomenėje vyraujanti nuomonė apie SSRS įvykdytų nusikaltimų prieš savo ir okupuotų bei pavergtų šalių piliečius.
"2000 metais Seimo priimtas įstatymas dėl SSRS okupacijos žalos atlyginimo yra sąlygotas Lietuvos piliečių valios, kuri demokratinėse valstybėse yra gerbiama ir vykdoma, o ne atšaukiama ar ignoruojama. Reikėtų prisiminti kad Rusija 1996 metais stodama į ET pati įsipareigojo padėti žmonėms deportuotiems iš Baltijos valstybių grįžti namo ir parengti jiems kompensacijų programas. Tas iki šiol nėra įvykdyta", - primenama URK pareiškimo projekte.
Komentare taip pat pat pažymima, kad Lietuva ypač palankiai vertina pagal patvirtintą mandatą prasidėjusias ES ir Rusijos derybas dėl naujos strateginio bendradarbiavimo sutarties, tikisi, kad jos ves prie realiai veikiančio nedeklaratyvaus susitarimo ir nemano, kad bent vienai ES šaliai svarbaus klausimo įtraukimas į derybas su trečia šalimi yra tų derybų stabdymas.
Seimo pareikšime nepamirštas liko ir Maskvos nepasitenkinimas dėl pasklidusios nepatvirtintos žinios apie JAV ir Lietuvos derybas dėl galimo priešraketinės gynybos skydo elementų dislokavimo Lietuvoje. Nepatvirtinta informacija, anot URK, negali būti pagrindas grasinimams karinio kontingento didinimu Lietuvos kaimynystėje.
Komentare paaiškinama, kad verslo subjektų veiklą Lietuvoje reglamentuoja Lietuvos teisinė bazė, kuri yra suderinta su Europos Sąjungos teise, o vieningos ES rinkos funkcionavimas Lietuvoje užtikrina analogiškas verslo sąlygas kaip ir kitose ES šalyse.
"Reali pastarųjų dvejų metų dvišalių Lietuvos ir Rusijos ekonominių santykių būklė yra pakankamai iškalbinga ir demonstruoja, kad Lietuvos rinka Rusijos verslui yra ne tik pažįstama, bet ir priimtina", - pažymi parlamentarai.
Remiantis statistiniais duomenimis, Rusija 2007 metais Lietuvoje pagal prekybos apyvartą, eksportą ir importą buvo pirmoje vietoje, bei užėmė penktą vietą pagal tiesioginių užsienio investicijų dydį Lietuvoje.
URK primena, kad svarbiausi dvišalio bendradarbiavimo aspektai, apie kuriuos neužsimenama Dūmos pareiškime, yra pagalbos tremtiniams, grįžtantiems į tris Baltijos valstybes problemų sprendimas, teisinio bendradarbiavimo kriminalinėse bylose tiriant Medininkų žudynių ir Kaliningrade dingusio Lietuvos verslininko bylas užtikrinimas bei Lietuvai nutrūkęs tiekimas naftotiekiu "Družba".
"Dėl šių probleminių klausimų ne kartą aukščiausiu lygiu buvo kreiptasi į Rusijos valdžios institucija, tačiau atsakymo nesulaukėme. Konstruktyvus, geranoriškumu ir pagarba grįstas bendradarbiavimas iš Rusijos pusės neabejotinai padėtų mums puoselėti abipusį pasitikėjimą", -reziumuojama komentaro projekte.
