Lietuva yra stebuklų šalis: šio video šalies televizijos nepriėmė, nes pagal įstatymą privalo apsaugoti nepilnamečius nuo galimai jiems kenksmingos informacijos. 2010 metais priimtas Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas sako, kad draudžiama platinti informaciją, kuri turi neigiamą poveikį nepilnamečių fiziniam, protiniam ar doroviniam vystymuisi.
Panašu, kad televizijos ir visuomenė mano, jog silikoninės oplia tuščiagalvės, nuolat šmėžuojančios TV ekranuose, jokios žalos nepilnamečiams nedaro. Visuomenė nesusirūpina, kad pabarškutės blondinės vaikams formuoja nuomonę, jog norint tapti žinomam ir populiariam tereikia prisipūsti papus, dar geriau ir lūpas bei užpakalį, prisiklijuoti blakstienas, plaukus, nagus ir jau kelias link „žvaigždės gyvenimo“ beveik nueitas. Ach, tiesa, dar reikia išsirengti ir visiems parodyti savo silikoninius arbūzus.
Taigi, jauniems žmonėms susidaro įspūdis, kad tapti „žvaigžde“ nėra labai sudėtinga, tam nereikia užsibrėžti didelių uždavinių ir stengtis juos įgyvendinti, nereikia skaityti knygų, dėti pastangų, studijuoti ir kitaip intelektualiai tobulėti, nes tapti oplia pabarškute užtenka ir 0 IQ.
Kodėl tėvai nesirūpina ir neprotestuoja, kad silikoninės gražuolės kuria moters-prekės įvaizdį ir mergaitės tą puikiai įsimena, vėliau pačios svajoja tapti tokiomis pačiomis populiariomis, žinomomis ir geidžiamomis, nors iš tiesų tėra seksualinių įgeidžių tenkinimo objektai.
Tačiau vos tik kalba pasisuka apie gėjus ir lesbietes, o socialinės reklamos klipas rodo tiesiog bendraujančiais ar rankom susikabinusiais žmones – tai tampa blogio viršūne, nuo kurios žūtbūt reikia apsaugoti vaikus.
Kai išgirstu klausimą: „O kaip vaikams paaiškinti?“, turiu tik vieną atsakymą: „Jei nesugebat vaikams paaiškinti tokių paprastų dalykų – tai esate idiotai, nes kai vaikai pradės klausinėti iš tiesų sudėtingų dalykų – juo labiau neturėsite protinių galimybių jiems padėti.“
Kalbant apie žiniasklaidą, ypač komercinę, – naivu tikėtis, kad ji pati nuspręs nerodyti nepilnamečiams oplia tuščiagalvių. Žiniasklaida yra verslas ir kol yra paklausa, tol bus ir pasiūla. O būtent paklausą sudaro visi tie, kurie dievagojasi ir prisiekinėja nežiūrintys pigių blondinių pabarškučių šou arba apskritai „televizoriaus tikrai jau nežiūri“.
Tačiau žiniasklaida pabarškutes blondines vis dėlto noriai rodo, apie jas kalba, kartais net padaro didelę klaidą ir pabarškutes pakalbina. Rišliai ir taisyklingai kalbėti jos nesugeba, juo labiau negali pasakyti nieko įdomaus, prasmingo ar protingo, tačiau to ir nereikėtų iš jų tikėtis, nes mažo protelio vingiai galėtų lygiuotis nebent tik su supermamyčių išmone visur vartoti deminutyvus.
Nors mažą protelį atperka dideli arbūzai – auditorija ploja arba piktinasi ir vis tiek į jas žiūri, jų klauso ir apie jas skaito, žiniasklaida iš to uždirba – visi laimingi.
Tačiau nereikėtų mesti akmens vien į silikoninių tuščiagalvių ar žiniasklaidos priemonių daržą, nes jei silikoninės blondinės surenka auditorijas – akivaizdu, kad tas auditorijas sudaro ne ateiviai, o visi jūs, „tikrai nežiūrintys televizoriaus ir neskaitantys bulvaro“.
