Lietuvos aukštosiose mokyklose neįmanoma mokytis gerais pažymiais. Pasirodo, dėstytojams yra "nuleisti" planai, kiek galima parašyti dešimtukų, devynetukų. Plano viršyti nevalia, - skelbia dienraštis "Vakaro žinios".
Vos priėmę naujos redakcijos Aukštojo mokslo įstatymą, seimūnai puolė jį taisyti. Prieš savaitę nutarę, kad už mokslą neturėtų mokėti tik "aštuntukininkai" ir už juos geresni studentai dabar jau seimūnai nori, kad pinigai būtų imami tik iš akademinių skolininkų.
Greit apsigalvojo
37 parlamentarai Seimui teikia švietimo ir mokslo ministro sukurptą Aukštojo mokslo įstatymo pataisą, kurio esmė - imti mokestį už mokslą tik iš studentų, turinčių akademinių skolų.
Prieš savaitę Seimas pritarė prezidento Valdo Adamkaus siūlymui apmokestinti visus studentus, kurių įvertinimo per sesiją vidurkis yra mažesnis nei 8 balai. Tokį projektą šalies vadovas pateikė, kad būtų išvengta Konstitucijos pažeidimų, buvusių iki tol. Anksčiau aukštosios mokyklos pačios spręsdavo, ką laikyti gerai besimokančiu studentu, kuris galėtų nemokėti už mokslą. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad tai prieštarauja pagrindiniam valstybės dokumentui.
Tačiau A.Monkevičius mano, kad toks drastiškas studentų, nemokančių už mokslą, skaičiaus sumažinimas yra nenormalus.
"Prezidento žingsnis, siekiant pašalinti pažeidimus, buvo geras, tačiau su trūkumais. Nebuvo atsižvelgta į studentų nuomonę. Manau, tik pablogintume padėtį, jei įstatymo netobulintume. Studijų kokybės vaikymasis lenktyniaujant dėl balo - atgyvenęs požiūris. Baimė, kad gali tekti brangiai mokėti už mokslus neturi būti argumentas mokytis. Civilizuotose valstybėse to nėra. Tai tik nereikalinga įtampa", - "Vakaro žinioms" aiškino A.Monkevičius.
Pažymiai dėl pinigų
Pasak ministro, viena priežasčių, kodėl negalima versti mokėti už mokslus neturinčiųjų 8 balų vidurkio, yra neskaidri aukštųjų mokyklų veikla.
"Turiu signalų, kad daugelio aukštųjų mokyklų vadovai dėstytojams nurodo, kiek prastesnių pažymių parašyti. Tai netoleruotina. Tačiau vien tik šią ydą panaikinus sistemos visiškai nepataisytume", - sakė politikas.
Pasak pašnekovo, "prisirišti" prie balų vidurkio negalima ir todėl, kad tai būtų neteisinga tiksliuosius mokslus studijuojančių jaunuolių atžvilgiu.
"Jei įstatymas būtų nepakeistas, tarkime, Muzikos ir teatro akademijoje už mokslą mokėtų vos 20 proc. studentų, o VGTU - 90 proc.", - pažymėjo A.Monkevičius.
Korupcija neišnyko
Lietuvos studentų atstovybių sąjungos prezidentė Indrė VAREIKYTĖ pyksta, kai dėstytojams nurodoma, kiek blogų pažymių parašyti.
"Toks reiškinys iki šiol yra išlikęs. Dėstytojams pasakoma, kiek blogų pažymių parašyti, kad universitetai sutaupytų neišmokėtų stipendijų ir priverstų daugiau studentų mokėti už mokslą", - sakė I.Vareikytė.
Tačiau tai, anot studentės, dar nėra blogiausia.
"Blogiausia, kai patys dėstytojai susigalvoja vertinimo sistemą. Pagal ją dešimtukui moka tik Dievas, devintukui - jis pats, o geriausi studentai - tik aštuntukui", - atskleidė I.Vareikytė.
Mažiukų nereketuos
Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Virginijus DOMARKAS - už mažesnį nemokamai besimokančių studentų skaičių.
"Manau, kad 5 ar 6 balų pažymį gavę studentai neturėtų mokytis nemokamai. O tai, kad dėstytojams pasakoma, kiek mažesnių balų parašyti... Aš tuo netikiu", - savo tikėjimą atskleidė seimūnas.
Anot politiko, nebus prieita prie to, kad ir moksleiviai mokės už mokslą.
"Jūs ką? Būtų didžiausias pažeidimas, jei pinigai būtų imami iš prastai besimokančių pradinukų. Bet ir aukštasis mokslas nėra verslas. Paprasčiausiai Seimas, tvirtindamas biudžetą, aukštosioms mokykloms skiria tik 47 proc. reikalingų lėšų. Kitus jos pačios privalo užsidirbti", - neslėpė V.Domarkas.
Danas NAGELĖ
