Dėmesys onkologiniams ligoniams: daugiau inovatyvių vaistų, nauji tyrimai
Nauji kompensuojamieji vaistai, brangių tyrimų prieinamumo didinimas, gydymo įstaigų turimos įrangos keitimas modernia, prevencinių programų vykdymo efektyvinimas, psichosocialinės pagalbos onkologiniams pacientams ir jų artimiesiems plėtra – visos šios onkologijos srities naujovės įgyvendintos per pastaruosius kelerius metus.
„Kasdien šimtai žmonių išgirsta skaudžias diagnozes, taigi labai svarbu, kad žmonės žinotų, jog pagalbą jie gaus, nes šalyje yra ir aukštos kvalifikacijos specialistų, ir naujausių gydymo priemonių, ir inovatyvių kompensuojamųjų vaistų, o viso to rezultatas – tūkstančiai išgelbėtų gyvybių“, – antradienį spaudos konferencijoje sakė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) kanclerė Odeta Vitkūnienė.
SAM duomenimis, racionalus lėšų naudojimas per pastaruosius dvejus metus leido į kompensuojamųjų vaistų sąrašą įtraukti 75 naujus, iki šiol nekompensuotus vaistus. Iš jų beveik pusė – 33 – skirti onkologinėms ligoms gydyti. Pernai pradėti kompensuoti vaistai, skirti kovai su plaučių, inkstų onkologinėmis ligomis, taip pat lėtinei limfocitinei leukemijai, mantijos ląstelių limfomai ir kitoms ligoms gydyti.
Siekiant padėti onkologiniams ligoniams, pernai žengtas itin svarbus žingsnis – įgyvendinamas ciklotrono, dar žinomo kaip dalelių greitintuvas, projektas. Taip pat įsigyti 2 nauji linijiniai greitintuvai bei jiems reikalinga medicinos įranga, pradėjo veikti gama peilio centras, naujos kartos aukšto dažnio plaučių ventiliacijos sistema. Siekiant pagerinti atrankinės mamografinės patikros paslaugos kokybę ir sumažinti mirtingumą bei neįgalumą nuo krūties piktybinių navikų, gydymo įstaigas dar šią vasarą pasieks 10 naujų skaitmeninių mamografų.
Palyginti su 2014 metais, 2018-aisiais svariai padidėjo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidos ambulatorinėms, stacionarinėms, chirurgijos, dienos chirurgijos, dienos stacionaro paslaugoms, susijusiomis su onkologinėmis ligomis. Taip pat nuo 1 359,6 tūkst. iki 3 844,2 tūkst. eurų padidėjo išlaidos brangiems tyrimams, t. y. kompiuterinės tomografijos (KT), magnetinio rezonanso tomografijos (MRT), pozitronų emisijos tomografijos su fluorodeoksigliukoze (PET) tyrimams. Atsigręžta ir į ne mažiau svarbias psichologines problemas, su kuriomis susiduria onkologinėmis ligomis sergantys asmenys ir jų artimieji: įgyvendinami psichosocialinės pagalbos projektai apima įvairiapusę psichosocialinę pagalbą.
Svarbios iniciatyvos susirgusiems onkologine liga
Savo ruožtu reaguodama į onkologinėmis ligomis sergančių žmonių organizacijų siūlymus, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) parengė tris svarbias iniciatyvas, kurios padės išgyvendinti onkologinių ligonių diskriminaciją darbo rinkoje, sudarys sąlygas prioriteto tvarka išeiti mokamų kasmetinių ar nemokamų atostogų, penktadalį laiko dirbti nuotoliniu būdu, suteiks nuolaidų naudotis viešuoju vietinio ir tolimojo susisiekimo transportu.
„Daugelis onkologine liga susirgusių žmonių, jei tik gali, yra linkę toliau dirbti, nes taip užsitikrina pajamas. Tačiau darbo aplinkoje ne visuomet paisoma šių žmonių interesų: besigydantys ligoniai pasakoja, kad buvo pažemintos jų pareigos arba jie buvo atleisti iš darbo, jiems nesudaromos galimybės dirbti lanksčiai iš namų arba neįmanoma pasinaudoti atostogomis tuomet, kai tikrai to reikia. Negana to, ligoniai priversti leisti lėšas kelionėms į gydymo įstaigą ir iš jos, kai didžioji dalis pinigų turėtų būti skiriama gydymuisi ir sveikatos stiprinimui. Visi šie aspektai apsunkina besigydančių žmonių kasdienybę, todėl reaguodami ir teikiame šiuos siūlymus“, – teigė socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.
Transporto lengvatų įstatymo pataisa asmenims, sergantiems onkologine liga, siūloma nustatyti 80 proc. nuolaidą vykstant viešuoju vietinio ar tolimojo susisiekimo transportu: autobusais, troleibusais, traukiniais. Nuolaida būtų taikoma vienkartiniam ar terminuotam vardiniam bilietui. Transporto nuolaidos ypač aktualios gyventojams, kurie iš mažesnių miestelių vyksta gydytis į didžiuosiuose šalies miestuose esančias sveikatos priežiūros įstaigas, ypač antrinio ir tretinio lygmens. Besigydantieji dėl savo sveikatos būklės ne visuomet patys gali vairuoti automobilį, o jų artimieji taip pat ne visada turi galimybių pavėžėti, todėl viešasis transportas kartais tampa vienintele išeitimi.
Lygių galimybių įstatyme ketinama užfiksuoti draudimą diskriminuoti dėl sveikatos būklės – onkologinių ligų, genų mutacijų ir panašiai. Šis siūlymas sudarytų sąlygas sergantiems žmonėms kreiptis į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą, kai manoma, kad atleidimas, pareigų pažeminimas arba netinkamų sąlygų darbui sudarymas yra susijęs su asmens sveikatos būkle.
Darbo kodekso pakeitimais norima sudaryti lankstesnes sąlygas onkologiniams ligoniams dirbti ir užtikrinti, kad besigydantis ligonis galėtų pirmumo tvarka gauti kasmetines atostogas. Pavyzdžiui, šiuo metu darbdavys privalo tenkinti prašymą bent penktadalį laiko dirbti nuotoliniu būdu, kai to paprašo nėščia, neseniai gimdžiusi ar krūtimi maitinanti darbuotoja, taip pat jei to nori darbuotojas, auginantis vaiką iki 3 metų, vienišas tėtis ar mama, turintys vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų. Pakeitimais siūloma, kad darbdavys turėtų pareigą tenkinti prašymą dėl nuotolinio darbo ir kai to paprašo darbuotojas, pateikęs sveikatos priežiūros įstaigos išvadą apie savo ligą.
Pakeitimuose numatomos ir didesnės išeitinės išmokos, kai iš darbo atleidžiamas darbuotojas, kuris nebegali eiti savo pareigų dėl sveikatos būklės. Šiuo metu tokiems ligoniams išeitinė išmoka siekia vieno mėnesio atlyginimą, jei dirbta ilgiau nei metus, ir pusės mėnesio, jei darbo santykiai truko trumpiau nei metus. Darbo kodekso pakeitimuose siūloma išeitinę išmoką padvigubinti – mokėti vieno mėnesio atlyginimą, kai dirbta trumpiau nei metus, ir dviejų mėnesių, kai dirbta ilgiau nei metus.
Dar vienas svarbus Darbo kodekso pakeitimas susijęs su kasmetinėmis atostogomis. Paprastai kasmetinės atostogos suteikiamos susitarus darbuotojui ir darbdaviui. Šiuo metu darbdavys būtinai turi tenkinti nėščios darbuotojos prašymą dėl atostogų prieš nėštumo ir gimdymo atostogas arba po jų, taip pat jei to prašo tėtis prieš partnerės gimdymą arba po jo, kai darbuotojas mokosi dirbdamas, slaugo sergančius šeimos narius ar neįgaliuosius. Siūloma, kad darbdavys turėtų būtinai tenkinti ir onkologine liga susirgusio darbuotojo prašymą išeiti priklausančių kasmetinių atostogų, kai prašymas pagrįstas sveikatos priežiūros įstaigos išvada.
Panašus reglamentavimas būtų taikomas ir susirgusiam darbuotojui prašant nemokamų atostogų – darbdavys tokį prašymą turėtų tenkinti.
SADM taip pat primena, kad savivaldybės jau dabar turi galimybę savo tarybų nustatyta tvarka onkologiniams ligoniams skirti vienkartinę, tikslinę, periodinę ar sąlyginę pašalpą.
Onkologinė liga – jau nebe mirties nuosprendis
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) prezidentas Šarūnas Narbutas primena, kad Lietuvoje gyvena daugiau nei 100 tūkstančių asmenų, sergančių onkologinėmis ligomis; per savo gyvenimą onkologinės ligos diagnozę, deja, išgirs kas antras.
„Galime džiaugtis, kad vėžys jau nebėra mirties nuosprendis ir dauguma pacientų su šia liga gyvena ne vieną dešimtmetį. Prieš metus, minėdami Pasaulinę kovos su vėžiu dieną, pabrėžėme socialines problemas, su kuriomis susiduria pacientai ir jų artimieji: nuo diskriminacijos darbe iki stokojamų transporto lengvatų ir socialinės ar finansinės paramos. Apklausę tūkstančius mūsų bendruomenės narių, pamatėme problemos mastą: su diskriminacija dėl ligos susiduria daugiau nei pusė onkologinių pacientų, 90 proc. onkologinių pacientų pirmaisiais mėnesiais po diagnozės dar neturi neįgaliojo statuso, todėl negali pasinaudoti socialinėmis garantijomis. Be abejonės, džiaugiamės, kad Vyriausybė išgirdo mūsų siūlymus ir teikiamais įstatymų pakeitimo projektais siekia padėti šimtams tūkstančių pacientų ir jų artimųjų“, – sako Š. Narbutas.
