Jis sako besitikintis, kad Liberalų sąjūdis Seimo rinkimuose iškovos iki dešimtadalio rinkėjų balsų.
„Spėju, 8,5-10,5 proc. Tikrai dar net nepasianalizavau aktyvumo, bet pastebėtinas dalykas: valdžios triukai, pavyzdžiui, su 200 eurų vienkartine išmoka nepavyko – juk valdžia, skirdama tuos pinigėlius pensininkams, pirmiausia turbūt galvojo apie savo tradicinį rinkėją kaimiškuose rajonuose. O kaimiškuose rajonuose aktyvumas yra mažesnis“, – žurnalistams sekmadienio vakarą sakė E. Gentvilas.
„Miestų apygardose – Vilnius, Kaunas yra didžiulis aktyvumas. Miestų gyventojai, matyt, taip lengvai nepasiduoda tai „numesto kaulo“ euforijai“, – pridūrė jis.
Pasak jo, vienas iš veiksnių, kodėl liberalai turėtų sulaukti palyginti didelio rinkėjų palaikymo yra stipri lyderė – nuo pernai rugsėjo partijos vairą perėmusi Viktorija Čmilytė-Nielsen.
„Šiandien turime lyderę, kuri savotiškai startuoja kaip partijos pirmininkė, jos pirmieji rinkimai. Aš labai džiaugiuosi, kad Viktorija puikiai pasirodė. Galų gale mes esame viena iš dviejų partijų, kuri sugebėjome iškelti kandidatus visose 71 apygardoje. Tai yra tam tikras sėkmės matas, sėkmės pagrindas“, – kalbėjo E. Gentvilas.
Politiko teigimu, pastaraisiais metais šalyje dominavo kairioji, populistinė politika.
„Liberalų sėkmės šiandien nesibaigs, man norėtųsi, kad baigtųsi kairiosios ir populistinės politikos vyravimas Lietuvoje, man norėtųsi vėl grįžti prie dešiniojo centro vertybių, kur liberalai rastų savo poziciją. Tai vien mūsų sėkmės nepakanka, reikia ir konservatorių, ir net, paradoksaliai sakau, ir Laisvės partijos sėkmės“, – sakė E. Gentvilas.
V. Čmilytė-Nielsen prieš rinkimus tikėjosi, jog partija Seimo rinkimuose gaus 15-20 mandatų.
Šiuo metu Seimo opozicijoje dirbantis Liberalų sąjūdis 2016 metais iškovojo 14 mandatų ir liko ketvirtoje vietoje po Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų ir Lietuvos socialdemokratų partijos. Dabartiniame Seime Liberalų sąjūdžio frakcija turi 10 atstovų.
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) sekmadienį skelbia, kad rinkėjų aktyvumas Seimo rinkimų pirmajame ture siekė 47,6 proc. – trimis procentiniais punktais mažiau nei prieš ketverius metus.
