Apie automobilių taršos mokestį aplinkos ministras S. Gentvilas antradienį pasakojo Darbo partijos frakcijai Seime. S. Gentvilo teigimu, automobilių taršos mokesčio pateikimas Seime bus po kelių savaičių. Pasak jo, teikiamas įstatymas spręs individualių lengvųjų automobilių, kurie priklauso tiek įmonėms, tiek fiziniams asmenims, taršos problemą.
Seimo Darbo partijos frakcijos posėdyje – aplinkos ministras Simonas Gentvilas:
„Transporte tarša Lietuvoje nuo įstojimo į Europos Sąjungą yra išaugusi per pusę. Kadangi Europos Sąjungos mastu yra priimtas Europos klimato kaitos įstatymas, gula ant valstybių narių įsipareigojimai mažinti taršą. Jeigu mes tos taršos iki 2030 metų nesumažiname, mokame baudas kaip valstybė“, – kalbėjo S. Gentvilas.
Ministro teigimu, kadangi transportas yra ta sritis, kurioje tarša yra labiausiai išaugusi, ją reikia mažinti.
„Tas automobilio taršos mokestis yra nukreiptas į taršesnius automobilius. Jis nėra automobilio mokestis, tai taršos mokestis. Jei važinėjate virš vidurkio labiau teršiančiais automobiliais, tai jis apeliuoja į tai“, – teigė jis.
Pasak S. Gentvilo, Lietuva vos viena iš kelių Europos Sąjungos šalių, kuri vis dar neturi automobilio taršos mokesčio.
Siūlo kelti akcizą, o ne įvesti mokestį
Darbo partijos frakcijos seniūnas Viktoras Fiodorovas teiravosi, kodėl taršių automobilių apmokestinimas nėra svarstomas per kuro kainą.
„Dyzelinas yra pigesnis kuras. Tai atsilieptų labiau tiems žmonėms, kurie daugiau važiuoja. Galbūt turi taršų automobilį, bet su juo išvažiuoji kartą per metus, bet mokėsi daugiau. Jei tai būtų kuro kainoje, tai automatiškai, kiek vartoji, tiek susimoki“, – samprotavo V. Fiodorovas.
S. Gentvilas teigė, kad dyzelino ir benzino kainos suvienodinimas yra pageidautinas. Visgi, ministro teigimu, jei mokestis būtų nukreiptas į akcizų kėlimą, nubaustas būtų kiekvienas.
„Taršos mokesčio galima išvengti, jūs tiesiog kitą kartą pirkdami pasirinkite automobilį, kuris išmeta mažiau nei 130 g/km CO2. Tuomet nereikės nei galvoti, nei pykti.
Ir jis yra prieinamas ir viduriniajai [klasei], ir mažesnių pajamų gyventojui. Mes turime eilę pavyzdžių, kaip ir už 1 tūkst., ir 2 tūkst., ir 3 tūkst. galima nusipirkti šeimos automobilį, kuris nemokės nei importo registracijos mokesčio, nei metinio mokesčio“, – kalbėjo S. Gentvilas.
Mokesčio našta ne skurdžiausiems, o labiausiai teršiantiems
Aidas Gedvilas teigė, kad mažesnių miestelių gyventojai naudojasi jau pasenusiais automobiliais ir tokiu būdu jie jau automatiškai papuls į apmokestinamąją dalį.
S. Gentvilas replikavo, kad jau šiuo metu apie 30 proc. automobilių savininkų nemokėtų mokesčio, nes jie vairuoja automobilius, kurių tarša neviršija nustatytos normos.
„Kokį automobilį renkatės, nepriklauso nuo jūsų kišenės. Yra ir 15 metų senumo automobilių, kurie nemoka mokesčio ir tuo pačiu yra naujų, kur yra keturi varomi [ratai], dyzeliniai, galingi itin ir mokės. Tas mokestis – ne turto mokestis, jis neapeliuoja į klasę“, – tikino ministras.
Pasak jo, gajus mitas, kad automobilių taršos mokesčio nemoks tik elektromobilių savininkai.
„Ne, šito mokesčio nemokės ir „Volkswagen Golf“, „Toyota Prius“, ir „Peugeot“ eilė modelių, ir eilė kitų. Tai nebūtinai susiję su jūsų automobilio kaina, tai susiję su jūsų automobilio išmetimais. Labai noriu garsiai paneigti mitą, kad apmokestinsime neturtingiausius. Apmokestinsime taršiausius automobilius“, – dėstė S. Gentvilas.
„O pinigai, kurie bus surinkti, bus skirti savivaldai, kad būtų išvystytas viešasis transportas, nes jo nėra daug kur“, – pridūrė jis.
Artūras Skardžius siūlė mokestį skaičiuoti pagal sunaudotą kurą, kitaip, anot parlamentaro, tai bus turto mokestis.
Planuojama, kad dabar taikomą transporto priemonių registracijos mokestį, mokamą kaskart pasikeičiant savininkui, reikės mokėti tik vieną kartą – į Lietuvą įvežant automobilį iš užsienio, aiškino aplinkos viceministrė Gintarė Krušnienė. Anot jos, greta automobilių įvežimo mokestis bus įvestas ir jo naudojimo mokestis, kurį reikės mokėti kiekvienais metais.
Pagal pristatytą ministerijos pasiūlymą, tiek registracijos, tiek taršos apmokestinimas bus apskaičiuojamas pagal tą pačią formulę. Ji komponuojama pagal 2 automobilių techninius parametrus – kuro naudojimo efektyvumą (kiek gramų anglies dioksido emisijų tenka vienam kilometrui) ir oro taršos koeficientą, tai yra EURO standarto kriterijų.
Vienas dėmuo – tai EURO standartas ir kuro rūšis, nuo kurių priklauso aplinkos kokybė miestuose. Antras dėmuo – kuro vartojimo neefektyvumas, tai yra anglies dioksido išmetamas kiekis vienam nuvažiuotam kilometrui. Šiuo atveju taršos riba lieka tokia pati kaip iki šiol – tai yra 130 g CO2/km, o tarifo augimas prasideda nuo statistinio vidurkio – 160 g CO2/km ribos.
Paprastai kalbant, apskaičiuojant naują mokestį, automobilio išmetamas CO2 kiekis bus dauginamas iš įstatyme būsiančių numatytų koeficientų (Eur/g). Mokestis bus taikomas lengviesiems M1 ir N1 klasės automobiliams, jį Valstybinei mokesčių inspekcijai turės mokėti tiek gyventojai, tiek juridiniai asmenys.
Mažiausias mokestis bus 0 eurų, o toliau prasidės nuo 15 eurų. Maksimalios mokesčio ribos (tiek už automobilio registravimą, tiek už naudojimą) nėra numatyta.
