Nagrinėdamas už genocidą nuteisto Vytauto Vasiliausko baudžiamąją bylą Lietuvos apeliacinis teismas nusprendė kreiptis į Konstitucinį Teismą.
Lietuvos apeliacinis teismas sustabdė šios bylos nagrinėjimą ir prašo Konstitucinio Teismo išaiškinti, ar Baudžiamojo kodekso normos neprieštarauja Konstitucijai.
Teismo abejonės kilo dėl Baudžiamojo kodekso normų, numatančių atsakomybę už genocidą. 1992 m. galiojusi šio kodekso norma atitiko 1948 m. Jungtinių Tautų organizacijos konvenciją dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį. Lietuva yra ratifikavusi šią konvenciją.
Tačiau įstatymų leidėjas 1998 m. pakeitė Baudžiamąjį kodeksą, į šią normą įtraukdamas papildomus du elementus, kurių, beje, nėra minėtoje Konvencijoje, numatančius atsakomybę už asmenų, priklausančių socialinei ir politinei grupėms, naikinimą. Pagal anksčiau galiojusią redakciją V. Vasiliauskas nebūtų persekiojamas, tačiau po 1998 m. pataisų atsirado teisinis pagrindas jį persekioti už Lietuvos partizanų naikinimą.
Teismui kilo abejonių, ar dabartinės Baudžiamojo kodekso normos, nustatančios platesnę negu anksčiau atsakomybę už genocido vykdymą, neprieštarauja konstitucinės teisinės valstybės principams ir tam tikriems Konstitucijos straipsniams. Teismas pabrėžia, kad iki 1998 m. pataisų V. Vasiliauskas nebuvo persekiojamas, nes nebuvo teisinio pagrindo tai daryti.
Garbaus amžiaus vyriškis 2011 m. birželį Kauno apygardos teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl genocido ir nuteistas 4 metams laisvės atėmimo, tačiau dėl sveikatos būklės nuo bausmės buvo atleistas.
Apeliaciniam teismui skundus yra įteikęs ir pats nuteistasis V. Vasiliauskas, ir prokuratūra.
Prokuratūros atstovai neprieštaravo Apeliacinio teismo kreipimuisi į Konstitucinį Teismą.
