Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) atmetė Generalinės prokuratūros skundą, kuriuo ši bandė įrodyti, jog Drąsiaus Kedžio skundą tyrę tyrėjai nusižengė. Teismo manymu, prokuratūra neturi teisės daryti įtakos, kontroliuoti tarnybinio patikrinimo eigos bei sprendimų.
Generalinė prokuratūra teismo prašė panaikinti vidaus reikalų ministro patvirtintą tarnybinio patikrinimo dėl galimai neteisėtų Kauno apskrities VPK pareigūnų veiksmų, atliekant ikiteisminį tyrimą pagal D. Kedžio pareiškimą, išvadą. Joje konstatuota, kad generalinio prokuroro 2009-ųjų spalio 15 dienos nutarimuose iškelti drausminę bylą Kauno apskrities VPK tyrėjams Edmundui Navickui ir Rasai Kairienei nurodyti teiginiai apie tokių tyrėjų galimai padarytą reikalavimų nevykdymą nepasitvirtino ir pareigūnai drausminio nusižengimo nepadarė.
VAAT iš naujo nagrinėjo Generalinės prokuratūros ir Vidaus reikalų ministerijos (VRM) administracinę bylą pagal Generalinės prokuratūros skundą VRM dėl VRM generalinio inspektoriaus išvados panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Pareiškėja – Generalinė prokuratūra – yra teigusi, kad vertinimas, ar pareigūnai savo veiksmais pažeidė Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, priklauso išimtinai Generalinės prokuratūros kompetencijai, o surašydama ir patvirtindama ginčijamą išvadą VRM viršijo savo kompetenciją, nes neturi įgaliojimų vertinti, ar buvo pažeistos kodekso nuostatos. Generalinio inspektoriaus išvada, pasak Generalinės prokuratūros, sukelia teisines pasekmes kitose bylose dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo ikiteisminio tyrimo pareigūnams.
VRM prašė teismo bylą nutraukti, nes mano, kad ginčai tarp nepavaldžių subjektų gali kilti viešojo administravimo santykių srityje, o tarnybinio patikrinimo atlikimas priskirtinas vidaus administravimui, todėl šiuo atveju nėra prielaidų kilti ginčui dėl kompetencijos viešojo administravimo srityje viršijimo, nes prokuratūra nėra įgaliota kontroliuoti ir vertinti kitų valstybės institucijų vidaus administravimo. VRM, atlikdama ikiteisminio tyrimo pareigūnų tarnybinį patikrinimą, veikė pagal kompetenciją, įstatymų nepažeisdama, išvados rezoliucinė dalis jokių teisinių pasekmių Generalinei prokuratūrai nesukelia.
VAAT teismas šių metų sausio 21-osios nutartimi jau buvo nutraukęs administracinę bylą pagal Generalinės prokuratūros skundą Vidaus reikalų ministerijai dėl VRM generalinio inspektoriaus išvados panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai. Ši nutartis buvo apeliacine tvarka apskųsta Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (LVAT). Šis teismas šių metų balandžio 23 dienos nutartimi panaikino VAAT nutartį ir grąžino bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
VAAT teisėjų kolegija, išnagrinėjusi administracinę bylą, priėjo išvadą, kad teisės aktai nenumato teisės prokurorui daryti įtaką pagal jo priimtą nutarimą iškelti drausmės bylą pradėto tarnybinio patikrinimo eigos bei kontroliuoti jame priimamų sprendimų.
„Generalinis prokuroras, priimdamas nutarimą iškelti drausmės bylą, jau įgyvendino teisės aktų jam suteiktą teisę. Tačiau siekiant išsamiai ir nešališkai ištirti pareigūnų tarnybinio nusižengimo aplinkybes, informacija turi būti patikrinta. Tai ir buvo atlikta VRM generaliniam inspektoriui surašant tarnybinio patikrinimo išvadą“, – sakoma teismo išplatintame pranešime.
Teismas pažymi, kad Generalinės prokuratūros skundas teismui grindžiamas tik tomis teisės normomis, kurios skirtos ikiteisminio tyrimo procedūrų reguliavimui. Jų taikymas pagal analogiją ir vidaus administravimo sričiai nėra galimas. Tokia analogija esą būtų galima tik nesant įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį. Atmesdamas atsakovo prašymą nutraukti bylą kaip neteismingą nagrinėti administraciniame teisme, teismas rėmėsi LVAT 2010 metų balandžio 23 dienos nutartimi, priimtoje šioje byloje, kurioje išaiškinta, kad ginčas byloje laikytinas kilusiu tarp vienas kitam nepavaldžių viešojo administravimo subjektų dėl kompetencijos.
Šis VAAT sprendimas per 14 dienų dar gali būti apskųstas LVAT.