Praėjusį kartą užsiminėme apie Graikijos akcijas. Ir ne be reikalo. Kaip tik tuo metu Graikijos akcijų kainos atšoko nuo dugno. Tačiau skubėti nereikia. Dar nežinia, ar tai tik trumpa kritimo korekcija, ar naujos krypties pradžia. Juk PIIGS šalis spaudusios problemos dar nenutolo.
Vokietija mano, kad dabartinio Europos finansinio stabilumo fondo lėšų (500 mlrd. eurų), nukreiptų į Graikiją, Airiją ir Portugaliją, užteks, tačiau vis tiek planuojama šių metų viduryje šį fondą pakeisti Europos stabilumo mechanizmu su 440 mlrd. eurų.
Kol kas Europos šalims sekasi pigiau ir daugiau pasiskolinti, nors tarptautinė reitingų agentūra sumažino skolinimosi reitingus. Tačiau padėtis gali vėl normalizuotis: kai mažesnio reitingo šalys skolinasi brangiai – jei ir kitos reitingų agentūros masiškai mažins skolinimo reitingus Europoje.
O Graikijos derybos su privačiais investuotojais kaista. Investuotojai lyg ir sutinka prisiimti nuostolių iki 70 proc., mat nenori, kad kovą Graikijai būtų paskelbtas bankrotas. Tačiau nenori sutikti su naujų obligacijų pajamingumu – 3–4 proc. Tik Europos centrinis bankas nenori nurašyti Graikijos obligacijų, mat jis jas pirko ne investiciniais tikslais. Tokiu atveju Graikijos akcijas geriausia stebėti iki kovo 20 d., jei nelinkstant labai rizikuoti. Tačiau jei jums trūksta adrenalino audrų, graikiškos akcijos yra geras pasirinkimas tiesiog dabar.
Davose vėl tradiciškai renkasi pasaulio grietinėlė reikalams aptarti. Šiemetinio forumo tema – „Didžioji transformacija: naujų modelių formavimas“. Vokietijos kanclerės Angelos Merkel įžanginė kalba buvo panaši į spaudos konferenciją po Europos viršūnių susitikimo gelbėjimo klausimais, tarsi Davose susirinko Europos gelbėti.
Be abejo, „Europos projektas“, anot A. Merkel, yra reikšmingas ir jį reikia tobulinti. Tai tikrai svarbus klausimas. Nes valstybių skolų problema parodo, koks trapus šis „projektas“ ir kaip svarbu šalis priversti laikytis finansinės drausmės, jei jos pačios to nenori. Naujas modelis reikalingas.
Vokietijos kanclerė A. Merkel aiškiai pasakė, kad Europa yra „pasaulio bamba“ ir ją gelbėti – viso pasaulio reikalas. Tiksliau, visas pasaulis ne tik turėtų ar galėtų padėti spręsti Europos valstybių skolų problemas, bet pirmiausia pasirūpinti savo saugumu. Finansiniu, žinoma.Yra kita problema. Pasaulinė finansų krizė parodė, kad problemų esama ir jas reikia spręsti. Praėjus keleriems metams matyti, kad pamokos dar neišmoktos. Esminė problema yra reguliavimo stiprinimo ir kapitalizmo principų suderinimas. Kapitalas turi judėti laisvai, investiciniai bankai turi teikti investicines paslaugas ir siekti pelno.
Investiciniams bankams prigaminus „toksinių“ investicinių instrumentų, kyla natūralus noras sugriežtinti priežiūrą. „Natūralumas“ kyla žiūrint iš populistinės politikų varpinės. Finansinis sektorius griežtai reglamentuotas ir ligi tol. Jį dar labiau sugriežtinus rizikuojama ateityje užlipti vėl ant to paties grėblio. Tik pasekmės gali būti dar skaudesnės.
Tad kol politikai sprendžia savo perrinkimo klausimus, individualus investuotojas turi turėti savo „modelį“, apsaugantį ir nuo nepalankios finansinių rinkų konjunktūros, ir nuo politinių sprendimų. Nelengva, tiesa?
Nauris Treigys
