Lietuvos profesinė sąjunga ,,Sandrauga“ svarstė Vyriausybės pasiūlymus, kad gruodžio 24 dieną - Kūčias paskelbti nedarbo diena, o Gegužės pirmąją kaip poilsio dieną atšaukti.
Pritariame, kad gruodžio mėn. 24 d. Kūčios būtų paskelbta šventine diena, tačiau nesutinkame, kad Gegužės pirmoji būtų paskelbta eiline darbo diena dėl šių motyvų.
Pirma, gegužės pirmąją tapatinti su sovietiniu rėžimu gali tik asmenys nežinantys istorijos. Seniau Gegužės 1-oji buvo vadinama darbo žmonių švente, o šiandien ji yra įgavusi darbo šventės pavadinimą ir traktuojama kaip įstojimo į Europos Sąjungą diena. Gegužės 1-ąją šiuo laikotarpiu dar būtų galima pavadinti Nevaldomo seimo diena nes atskiriems seimūnams prieš ruošiant įstatymų pataisas būtina žinoti istorines šios šventės ištakas. 1886 metais Čikagoje vyko darbininkų streikas - reikalaudami aštuonių valandų darbo dienos, 400 tūkst. darbininkų išėjo į gatves. Šis protestas davė savo vaisių - 45 000 darbininkų buvo sutrumpinta darbo diena. Tų pačių metų gegužės 3 dieną vėl vyko protestai, kurių metu policija pradėjo šaudyti į žmones. Protestuodami prieš nekaltų žmonių žūtį, dauguma dirbančiųjų vėl išėjo į gatves. Vietos teismas keturis pagrindinius jų vadovus pasmerkė myriop.
Po įvykių Čikagoje Gegužės 1-oji yra minima kaip diena darbininkų protesto aukoms atminti. Tai žinant, Gegužės 1-osios nederėtų sieti su komunistine epocha. Tenka apgailestauti, kad gerbtini visuomenės žmonės dėl savo praeities veiklos ir gyvenimo būdo nesuvokia, kad daugelio išsivysčiusių Europos šalių dirbantieji tinkamas darbo, socialines garantijas turi ne iš valdžios, įvairių prezidentų malonės, o todėl, kad darbininkų judėjimas, profesinės sąjungos vieningai apgynė savo padėtį ir privertė šalių valdžias gerbti dirbančiųjų teises.
Antra, jau eilę metų dalis ,,seimūnų iki gyvos galvos“ tiesiog alergiškų gegužės 1-ąjai, net neįsivaizduoja, kad laisvoje Lietuvoje įvairiose bendrovėse darbuotojai dirba užrakinti po 12 - 15 valandų per parą už 800 litų. Didžiąją dalį savo lėšų jie priversti atiduoti nebevaldomiems bankų ir monopolijų apetitams. Dėl tokių ,,užsibalzamavusių“ politikų veiklos dešimtys tūkstančių dirbančiųjų priversti palikti savo tėvynę. Ciniški samprotavimai, kad ištrynus gegužės 1-ąją viską išspręs rinka, tik patvirtina mintį, kad būtina riboti kadencijų skaičių seimo nariams arba iš esmės keisti konstitucinę santvarką, daugiau teisių perduodant prezidentui.
Gegužės 1-oji išaukština darbą, kaip vertybių kūrimo pagrindinį elementą, pabrėžia dirbančiojo žmogaus vertę, solidarizuoja dirbančiuosius, o ne supriešina juos. Tai dirbančiųjų šventė kilusi iš dirbančiųjų kovos už savo teises. Šios dienos minėjimas gera proga kiekvienam politikui, kiekvienai vyriausybei, kiekvienam prezidentui išgirsti darbuotojų nuotaikas žmogiškumo, darbo sąlygų, atlyginimų ir socialinių garantijų atžvilgiu.
Gegužės pirmoji – tai tarptautinį statusą turinti diena, todėl trumpalaikės, savęs nebesugebančių realizuoti politikų užgaidos neturėtų žeminti valstybės prestižo ir pagarbos dirbantiesiems.
