2014 metais nelaimės Lietuvos keliuose nusinešė daugiau žmonių gyvybių, negu 2013-aisiais. Lietuvos kelių policijos tarnybos statistika skelbia, kad pernai per avarijas žuvo 265 žmonės, tai yra 9 daugiau negu užpernai. Tarp žuvusiųjų – net 24 nepilnamečiai.
Šildytis uždrausta
Žinant, kad Lietuvoje dėl emigracijos ir per mažo gimstamumo gyventojų kasmet sparčiai mažėja, belieka liūdnai apgailestauti, kad „karas“ keliuose vyksta nemažėjančiais tempais. O po prieškalėdinio savaitgalio (gruodžio 20–21 d.), kurį Policijos departamento specialistai pavadino pačiu juodžiausiu ir šiurpiausiu visų 2014-ųjų savaitgaliu, nes per 2 paras Lietuvos keliuose žuvo net 10 žmonių, labai tinka pakartoti Klaipėdos apskrities policijos kapeliono Viliaus Viktoravičiaus pasakytą teiginį, kad skelbiamas „dar vienas karas – karas karui keliuose“.
Minėto šiurpiausio savaitgalio eismo nelaimės (anot statistikos, 10 žmonių šiais metais retai kada žuvo net ir per visą savaitę, o čia – per 2 paras!) į skubų pasitarimą dėl to naujojo „karo“ operatyviai sušaukė šalies policijos vadovus. Dalyvavo Lietuvos policijos generalinis komisaras Linas Pernavas, jo pavaduotojai Renatas Požėla ir Algirdas Stončaitis, Kelių direkcijos direktorius Skirmantas Skrinskas ir direktoriaus pavaduotojas Dainius Miškinis bei kiti.
Anot generalinio komisaro Lino Pernavo, „keliuose dirbantys pareigūnai turi aktyviais veiksmais kontroliuoti eismą, o ne išvykę šildytis sėdėdami tarnybiniuose automobiliuose“.
Tamsos „savižudžiai“
Tie, kas intensyviau važinėjo Lietuvos keliais porą pastarųjų savaičių, turėjo pastebėti, kad šalies policijos patruliai išties mažiau šildosi savo automobiliuose – dirba gana aktyviai stebėdami eismą, stabdydami mašinas. Intensyviau tikrinamas vairuotojų blaivumas, kontroliuojamas transporto priemonių greitis ir automobilių padangų būklė, didesnis dėmesys skiriamas pėsčiųjų kontrolei. Pastarieji eismo dalyviai bent jau gruodį sudarė didžiausią žuvusiųjų per avarijas dalį – tą mėnesį žuvo 17 pėsčiųjų, 5 vairuotojai ir 5 keleiviai. Iš viso pernai gruodį Lietuvos keliuose žuvo net 27 žmonės, o 2013 metų gruodį – 19.
Pagrindinė pėsčiųjų žūties priežastis – tamsaus paros meto „savižudžiai“. Taip vairuotojai vadina pėsčiuosius, kurie sutemus pėdina be jokių šviesą atspindinčių elementų ant savo drabužių ar rankinių, be specialių liemenių, kurios tampa ryškios nuo automobilių šviesų, ir kažkodėl nepaiso eismo taisyklių – eina važiuojamąja kelio dalimi.
Taip gruodį prie Marijampolės žuvo sugyventinių pora, Marciniškių kaimo gyventojai Virginijus R. (48 m.) ir Rasa Č. (46 m.). Šie pėstieji paskutinėje savo kelionėje elgėsi taip, tarsi būtų specialiai demonstravę, kaip neturi elgtis pėstieji: sutemus pėdino važiuojamąja kelio dalimi, neturėjo jokių atšvaitų ir dar buvo neblaivūs. Taip po tragedijos liudijo jų giminaitė, pas kurią pora viešėjo prieš nelaimę. Sugyventiniai pražuvo po automobilio „Fiat“ ratais. Mašinos vairuotojas tikino abu pėsčiuosius kelyje pastebėjęs per vėlai. Šiems iki namų buvo likę vos keliasdešimt metrų. Nuo stipraus smūgio abu pėstieji atsidūrė pakelės griovyje, moteris net išsinėrė iš palto, jos batai nuskriejo iki kaimynų. Nors netrukus kaimo žmonės teigė tądien matę Virginijų R. važiavusį dviračiu ir vilkėjusį šviesą atspindinčią liemenę, tačiau Marijampolės kelių policijos pareigūnai patikino, kad šis vyras ir iki žūties buvo nedrausmingas eismo dalyvis – mažiausiai 7 kartus baustas už tai, kad vairavo dviratį būdamas neblaivus. Dabar tegalima sakyti, kad žmogus nepaisė jokių draudimų ir baudų, kol viena klaida kainavo gyvybę.
Tokių eismo nelaimių, kad vienu metu žūtų 2 ar daugiau pėsčiųjų, pasitaiko ne taip dažnai. Bene šiurpiausia 2014-aisiais tokių avarijų buvo rugsėjo tragedija Panevėžyje, kai girto (1,42 promilės – lengvas girtumas) policininko Valerijaus Salmono (46 m.) vairuojamas automobilis partrenkė ir mirtinai sužalojo per pėsčiųjų perėją ėjusius panevėžiečius sutuoktinius Zofiją S. (86 m.) ir Vladą S. (84 m.), o jų artimą giminaitį iš Nidos Mečislovą R. (78 m.) itin sunkiai sužalojo. Dabar jau buvusio policininko dar laukia teismas.
3 avarijos – 9 žuvusieji
Iš viso avarijų, kad iškart žūtų po kelis žmones, 2014 metais Lietuvoje, „Akistatos“ paskaičiavimu, įvyko 16. Šis rodiklis yra kiek šviesesnis už 2013-ųjų tokį rodiklį, kai iškart po kelis žmones žuvo 22 eismo nelaimėse.
Pati šiurpiausia avarija 2014 metais, jeigu vertintume tik pagal žuvusiųjų skaičių, įvyko rugpjūtį Kauno rajone, kai iškart žuvo visi vienu automobiliu važiavę 5 kauniečiai (26–50 m.). Vyrus pražudė didelis greitis, popietę jiems skubant namo po laiko, praleisto gamtoje. Automobilį vairavo jauniausias ekipažo dalyvis. 2010–2013 metais tokios avarijos, kad iškart žūtų daugiau nei 4 žmonės, išvis nebuvo.
Trys eismo nelaimės pernai iškart nusinešė po 3 žmonių gyvybes (2013 m. tokių avarijų buvo 2).
Liepą Kelmės rajone ankstų rytą važiavęs automobilis „Audi 80“, kurį vairavo visai neseniai vairuotoju tapęs Ariogalos (Raseinių r.) gyventojas (19 m.), staiga išvažiavo į priešingą eismo juostą ir susidūrė su priešpriešiais važiavusiu automobiliu BMW. Iškart žuvo pats vairuotojas, o ligoninėje netrukus mirė du sunkias traumas patyrę jo keleiviai – 18 metų vaikinas ir 14 metų paauglė, vairavusiojo draugai. Tragediją lėmė nepatyrusio vairuotojo elgesys – vaikinas, spaudęs nesaugų greitį, posūkyje nesugebėjo suvaldyti mašinos, išvengti kliūties.
Kita avarija, nusinešusi 3 gyvybes, šių metų kovą įvyko Utenoje, kai ankstų rytą policininkų stabdytas, bet nestojęs automobilis „Audi“, vairuojamas uteniškio Manto Širono (24 m.), lėkė sprukdamas ir, išvažiuodamas iš šalutinės gatvės, nepraleido pagrindine važiavusio taksi automobilio. Mašinoms susidūrus, beliko skaičiuoti avarijos aukas – žuvo taksi vairuotojas (56 m.) ir 2 keleivės (65 ir 62 m.), vežtos į turgų.
Ir dar viena avarija, per kurią pernai žuvo 3 žmonės, gruodžio 21-osios naktį įvyko Plungės rajone: susidūrus 3 automobiliams, žuvo vieno jų vairuotojas ir 2 keleiviai (44–50 m.). Avarijos priežastis – slidus kelias ir didelis važiavimo greitis.
Po avarijos – žudikas
Beje, minėtos uteniškių avarijos kaltininkas į Lietuvos „juodąjį“ metraštį įėjo kaip pirmas asmuo, dėl eismo nelaimės nuteistas kaip už nužudymą. Mat Panevėžio apygardos teismas gruodį nusprendė, kad M. Šironas į 3 žmonių žūtį ėjo tyčia – jaunas vairuotojas tąkart buvo girtas, lėkdamas pažeidinėjo kelių eismo taisykles (KET), spruko nuo policijos. Todėl už šiurpią avariją vaikinui paskirta net 14 metų nelaisvės bausmė. Tiesa, šis nuosprendis dar neįsiteisėjęs – gal kiti teismai tai vertins kitaip.
Iki tol visi avarijų, per kurias žuvo vienas žmogus ar keli, kaltininkai žinojo, kad jiems už tai gresia ne daugiau nei 10 metų laisvės atėmimas. Taigi gali būti, kad Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro Donato Skrebiškio pastebėjimas, jog itin nedrausmingi eismo dalyviai, galiausiai pražudę žmogų, yra verti žudiko vardo, nuo šiol ir bus teisiami kaip ir už nužudymą.
Priežastys – galvose
Nesaugus greitis, nepagarba kitiems eismo dalyviams, rizika sėdant vairuoti išgėrus ar apsvaigus nuo kvaišalų ir yra pagrindinės priežastys, dėl kurių avarijos baigiasi žmonių žūtimi. Kaip linkęs akcentuoti jau minėtas kunigas V. Viktoravičius, nelaimių priežastys slypi ne staigiame kelio vingyje, ne slidžiame kelyje, ne techninėje mašinos būklėje, o mūsų pačių galvose. „Keisti ir paradoksų kupini esame mes, žmonės, – mušame todėl, kad… mylime. Kariaujame… už taiką. Dirbame, kad galėtume pailsėti. Žudome, kad… išgyventume“, – stebėdamasis teigė dvasininkas.
Antraip, jeigu visi eismo dalyviai sąžiningai laikytųsi KET reikalavimų ir gerbtų savo kolegas keliuose, nustotų rizikuoti, policininkams nebereikėtų kas savaitę skelbti apie keliasdešimt vairuotojų, kurie šalies keliuose buvo sulaikyti neblaivūs, ar dar daugiau – viršiję leistiną greitį, jau nekalbant apie kitus KET pažeidimus.
Be to, skubantys ir savo sėkme tikintys vairuotojai, anot policijos pareigūnų, neretai nepasiekia savo kelionės tikslo arba net ir kitus pražudo, nes padaro avariją nesugebėdami įvertinti eismo situacijos pasikeitus važiavimo sąlygoms (pagal meteorologines sąlygas: slidūs keliai, blogas matomumas, neapšviesti kelio ruožai), atsiradus kliūčiai kelyje, o pėstieji – būdami abejingo požiūrio į savo saugumą kelyje.
Štai todėl kone kasdien Lietuvos keliuose žūsta žmonių, nepaisant nei poilsio dienų, nei švenčių. Eismo tragedijomis jau „pasveikinti“ ir Naujieji 2015-ieji: sausio 2-osios vėlų vakarą Kaišiadorių rajone žuvo 21 metų vaikinas, ėjęs važiuojamąja kelio dalimi, kai jį partrenkė lengvasis automobilis, vairuojamas vos 18 metų vairuotojo, o sausio 4-osios pavakarę Panevėžio rajone žuvo 48 metų vairuotojas, kai jo nesuvaldytas automobilis susidūrė su latvio (58 m.) vairuojamu vilkiku. Taigi „karo“ keliuose aukų sąrašas liūdnai pildomas ir toliau, po džiugaus Naujųjų sutikimo.
Tik faktai:
Šiurpiausios avarijos per pastarąjį dešimtmetį išlieka vadinamoji Virbalio (Vilkaviškio r.) avarija, kai dėl girto vairuotojo kaltės 2009-ųjų vasarį žuvo net 7 žmonės – tos pačios šeimos ir giminės nariai, vykę iš krikštynų, ir eismo nelaimė Klaipėdos rajone, kai 2007 metų liepą taip pat girtas vairuotojas pražudė iškart 6 dviejų šeimų žmones.
Žuvusiųjų per metus statistika šalyje tebešiurpina, nors kasmet būriai žmonių emigruoja iš Lietuvos: 2014 m. per avarijas žuvo 265 žmonės, 2013 m. – 256, 2012 m. – 301, 2011 m. – 297, 2010 m. – 300, 2009 m. – 370, 2008 m. – 499, 2007 m. – 740, o 1991 m. buvo pasiektas „rekordas“ – žuvo net 1173 žmonės.
Irena ZUBRICKIENĖ
