Kaip manote, kas yra bendro tarp žodžio „agravacija“ [lotynų kalboje „aggravo“ reiškia sunkinu, bloginu] ir premjero Andriaus Kubiliaus? Medikai, kurie paprastai naudoja šį terminą, pasakytų, jog medicininiu požiūriu premjeras neserga ir net nesimuliuoja ligos. Tačiau netiesiogiai, visa Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai, kalbėdama apie savo nuopelnus Europos Sąjungos konkurencijos tarnybos pradėtame tyrime Rusijos gamtinių dujų monopilisto „Gazprom“ atžvilgiu, švelniai tariant sutirština spalvas. O kalbant ne švelniai – įžūliai meluoja rinkėjams, nes pasigirti nėra kuo.
Lietuvos pozicija „Gazprom“ tyrime apskritai jokios įtakos neturėjo. Antimonopolinių taisyklių pažeidimu įtariamas „Gazprom“ jau seniai atsidūrė po ES konkurencijos tarnybos didinamuoju stiklu. Dar 2005 m. ši tarnyba nutraukė tyrimą „Gazprom“ atžvilgiu, kai ore pleveno įtarimai, jog dujų koncernas suteikė išskirtines sąlygas Austrijos bendrovei OMV perparduoti iš „Gazprom“ lengvatinėmis sąlygomis įsigytas dujas į Italiją. Dujų tiekimo požiūriu Austrija be galo svarbi ES, nes joje išsišakoja dujotiekiai į bendrijos pramonės gigantes –Italiją, Prancūziją ir Vokietiją.
Patyrę nesėkmę Austrijoje, ES konkurencijos tarnybos pareigūnai pakeitė kryptį ir pernai atliko dokumentų poėmius „Gazprom“ dukterinėse įmonėse Vokietijos „Gazprom Germania“ ir Čekijos „Vemex“, o tyrėjų akiratyje atsidūrė 8 valstybės (Lietuva, Lenkija, Čekija, Slovakija, Vengrija, Bulgarija, Estija ir Latvija). Atsižvelgiant į tai, kad „Gazprom“ už dujas mokame didžiausią kainą Europoje, tyrėjai net ir be Lietuvos vyriausybės kreipimosi būtų analizavę situaciją Lietuvoje. Todėl šiuo atveju A. Kubiliaus reikėtų klausti, ką realiai jis nuveikė nuo tada, kai energetikos ministras Arvydas Sekmokas prieš du metus derybose su „Gazprom“ pažadėjo 15 proc. pigesnes dujas Lietuvai. Aišku, per tą laiką A. Kubilius kreipėsi į ES Konkurencijos tarnybą ir Stokholmo arbitražą? Bet ką tai turi bendro su derybomis, kuriose vyriausybė susimovė tiek, kad pernai turėjome brangiausią šildymo sezoną, o rekordus planuojame sumušti jau šiemet. Be to, po Rusijos Federacijos prezidento Vladimiro Putino pasirašyto dekreto dėl interesų apsaugos, „Gazprom“ gamtinių dujų kainos tapo išimtinai politiniu reikalu. Taigi, reikia derėtis. Jei Rusijai patiks partneris, „Gazprom“ tieks pigesnes dujas, nepatiks – mokės daugiausiai Europoje. Tą ir darome, ir darysime tol, kol nesusikūrsime alternatyvų „Gazprom“ arba gamtinėms dujoms apskritai. Biokuro plėtroje A. Kubiliaus vyriausybė Lietuvos labui nuveikė lygiai „nulį“, bet užtat asmeniškai kreipėsi į „Gazprom“ dėl mažesnių gamtinių dujų kainų „Achemai“. Beje, „Achema“ jas ir gavo.
Už antimonopolinių taisyklių pažeidimą „Gazprom“ gręsia iki 10 mlrd. eurų bauda. Tarkime dujų koncernas bus nubaustas. Čia norėtųsi uždainuoti „Anties“ lyderio Algirdo Kaušpėdo žodžiais: „Kas iš to?“. Būtent, kad nieko. Ar girdėjote, kad A. Kubilius džiūgautų, jog dalis baudos galbūt nubyrėtų Lietuvai? Tikriausiai ir neišgirsite. Užtat galėsite iki valios prisiklausyti TS–LKD vėjų apie konservatorių nuopelnus Lietuvai ES tyrime. Vargo vakarienė. Nei daugiau, nei mažiau. Greičiau ateitų ta rinkimų diena...
G. Stanišauskas
