Apie vaikų teises šiuolaikiniame pasaulyje ir kaip jos susijusios su vaikų sveikata, su Santaros klinikų Vaiko raidos centro konsultantu gydytoju vaikų ir paauglių psichiatru-psichoterapeutu, buvusiu Jungtinių Tautų (JT) vaiko teisių komiteto nariu, vykdžiusiu JT specialiojo pranešėjo pareigas, D. Pūru plačiau diskutuota Santaros klinikų nuotolinėje konferencijoje.
Prasti santykiai sukelia toksinį stresą
Profesorius visų pirma pažymėjo, kad vaikų teisės yra labai stipriai susijusios su vaikų sveikata.
„Dabar kaip tik yra nauja mokslinių tyrinėjimų banga. Ir tyrinėjant net kūdikių smegenis nustatyta, kad jeigu yra patiriamas smurtas, dėl smurtinės aplinkos ar kitų kažkokių priežasčių yra sutrikę kūdikio ir mamos santykiai, sugenda smegenų veikla, jų architektūra.
Dėl to net visam gyvenimui žmonės išmoksta į stresą reaguoti liguistu būdu. Ir dabar galvojama, kad dėl tokio toksinio streso ir neigiamų vaikystės patirčių, jei vaiko teisės pažeidžiamos, kenčia ne tik kūnas, bet ir psichika. Kitaip sakant, vienas iš svarbiausių lėtinių neinfekcinių ligų priežasčių – vaikystėje patirtos įvairios neigiamos patirtys“, – aiškino psichiatras.
Ar vaikams šiandien tikrai viskas galima?
Paklaustas, ką mano apie šiandien nuskambančius pasisakymus, kad šiais laikais vaikams viskas galima, čia profesorius teigė įžvelgiantis juodųjų technologijų veikimą.
„Tai būtų įžanga į visokiausias melagienas, kurių, deja, yra kalbant ne tik apie virusus ir vakcinas, bet ir šioje srityje. Ne iš piktos valios, bet žmonės prisigalvoja, sąmoningai ar ne eskaluoja tokias idėjas bandant pažeminti šiuolaikinę vaiko teisių apsaugos sampratą. Girdi, dabar pasakysi vaikui išnešti šiukšles, atvažiuos vaikų teisės ir uždraus toliau auginti vaikus.
Esu prisiklausęs visokių dalykų, kai tiesiog lygioje vietoje sukuriamas mitas. Bet kadangi tai gana gajūs mitai, reikia paaiškinti, kad šiuolaikinė vaiko teisų samprata nesako, jog vaikams dabar viskas leidžiama, o tėvai, pedagogai, kiti suaugusieji nieko negali ginčyti, jei vaikai vienaip ar kitaip elgiasi. Atvirkščiai – suaugusiųjų pareiga yra sukurti ribas ir išmokyti vaikus elgtis atsakingai, bet tą turime daryti be smurto“, – kalbėjo D. Pūras.
„Šiuolaikinė vaiko teisų samprata nesako, jog vaikams dabar viskas leidžiama, o tėvai, pedagogai, kiti suaugusieji nieko negali ginčyti, jei vaikai vienaip ar kitaip elgiasi.“
Pasak jo, paauglius reikia ne instruktuoti, o su jais tartis. Kai tai neįvyksta, paaugliai su tėvais nesusišneka, pykstasi.
Reaguodamas į dar vieną nuogąstavimas, esą vaikų teisės paneigia jų pareigas, profesorius tvirtino, kad tai – dar vienas sukurtas nesusipratimas, girdi, vaikų teisės sumenkina tėvų vaidmenį.
„Jei išties rūpinamės vaikų teisėmis, tai mokome tėvus atsakingai, be smurto auginti vaikus ir visi iš to laimi. Kai sakoma, ir tą dažnai tenka girdėti, kad štai čia teisės, teisės, o kur – pareigos? Tai aišku, kad yra ir pareigos, bet pirmiausia suaugusieji turi parodyti vaikams pavyzdį, kad mes juos gerbiame kaip žmones. O tai nereiškia, kad lepiname ir viską leidžiame daryti, bet praktiniais pavyzdžiais mokome juos atsakingai elgtis ir tada žymiai didesnė tikimybė, kad jie augdami gerbs mus“, – samprotavo D. Pūras.
Dažniausiai smurtaujama šeimose
Pasak profesoriaus, dažnai oponentai, kurių dar yra nemažai visur pasaulyje, įsitikinę, kad auklėjimas be smurtavimo – ne auklėjimas, nes kaip esą kitaip užauginsi žmogų.
„Čia tie, kurie tradicionalistai, kuriems kažkodėl yra šventos tos tradicijos, kurios susijusios su prievarta. Suprantu, kad tradicijas reikia gerbti, bet tų tradicijų, kurios yra susijusio su prievarta, tai – rykštės, diržo, reikia atsisakyti. Yra tokia idėja, kad vaiką reikia auginti nuolankumo ir paklusnumo dvasia, aš manau, kad vaiką reikia auginti kaip atsakingą pilietį“, – kalbėjo D. Pūras.
Jis pridūrė, kad nors daug kas galvoja, jog smurtauja vos ne tik kažkokie iškrypėliai, absoliuti daugumo smurto, taip pat – ir seksualinio įvyksta šeimose.
Ypač svarbios dvi amžiaus grupės
Kalbėdamas apie tėvų ir vaikų santykius psichiatras pabrėžė, kad aiškioms riboms nustatyti ypač svarbūs du amžiaus tarpsniai.
„Augindami vaikus tėvai privalo suprasti, kurti ribas, tai yra labai svarbu 2 metų vaikui ir paaugliui. Juk visi tėvai žino, kad yra du sunkiausi laikotarpiai – kai vaikas pradeda vaikščioti, tyrinėti pasaulį ir iškyla daug pavojų, kartu – ir klausimas, ką jam leisti ir ką drausti.
Tas pats vėliau atsikartoja paauglystėje. Ir abiem atvejais vaikai mus provokuoja ir išbando tarsi klausdami – ką jūs su manimi dabar darysite? Taip jie nori patikrinti, ar tėvai išties juos myli. Nes vaikus reikia mylėti besąlygiškai. Nes jei mama pradės sakyti, kad jei tu būsi geras, tave mylėsiu, o jei būsi blogas, tada ne. Tai čia nėra besąlyginė meilė“, – kalbėjo D. Pūras.
„Jei vaikams šeimoje ar ugdymo įstaigoje viskas leidžiamas, tai pažeidžiamos vaiko teisės, nes taip sukuriama nepriežiūra, o tai yra viena iš keturių smurto formų.“
Jo aiškinimu, ribos yra labai svarbu ir tai paneigia oponentų aiškinimą, esą norima, jog dabar vaikams viskas būtų leidžiama.
„Jei vaikams šeimoje ar ugdymo įstaigoje viskas leidžiamas, tai pažeidžiamos vaiko teisės, nes taip sukuriama nepriežiūra, o tai yra viena iš keturių smurto formų. Yra fizinis, seksualinis, psichologinis smurtas ir nepriežiūra, kuri gali būti fizinė arba emocinė, kai, pavyzdžiui, pasakoma, kad man „dzin“.
Kai pasakoma paaugliui „eik kur nori šį savaitgalį, mums nesvarbu kada tu grįši“, negalvokime, kad jis labai apsidžiaugs. Taip, jis tokią pozą turi, bet tą išgirdus jam bus trauma. Taigi viskas yra daug sudėtingiau, kai sakoma, kad paaugliai nenori, kad juos kas prižiūrėtų. Jie visados tikrina mūsų meilės jiems kokybę. Aišku, tai vyksta pasąmoningai, bet kuo labiau vaikus suprasime ir gerbsime, tuo bus geriau visiems – ir patiems suaugusiems“, – kalbėjo gydytojas.
Paaugliai BNS Foto Pažanga milžiniška
Bendrai kalbėdamas apie tai, kas per 30 metų pasikeitė Lietuvoje vaikų teisių srityje, profesorius akcentavo, kad pažanga yra milžiniška
„Skiriasi kaip diena ir naktis. Mūsų vaikai ir šeimos turi vis daugiau galimybių gauti visą geriausią pagalbą kaip sėkmingiausiose pasaulio valstybėse. Bet reikia visada labai atsižvelgti į žmonių nusiskundimus. Tie pats švedai save nuolat monitoruoja, kad štai to ir to dar nepadarė. Tai ir mes negalime sustoti, tai yra begalinis procesas, turime įsivertinti ir pasakyti, kur dar spragos“, – atkreipė dėmesį jis.
Kalbėdamas apie sveikatos priežiūros vaikams užtikrinimą D. Pūras teigė, kad, lyginant su rytiniais kaimynais, Lietuva juos pralenkė septynmyliais žingsniais.
„Bet jei įdėmiau įsiskaitytume į tarptautines rekomendacijas, turime geriau išmokti pripažinti dar esančias spragas ir jas pašalinti. Pavyzdžiui, šiandien jei tėvai turi vaiką su ne bet kokiu autizmu, o sudėtinga autizmo forma, sakyčiau, kad jie Lietuvoje dar yra diskriminuojami, nes negauna tokių paslaugų, kokias turėtų gauti. Kartais dėl to jie išvyksta kitur gyventi“, – pastebėjo jis.
