Prieš pusantrų metų didžiausiomis iškilmėmis Alytuje atidaryta prieplauka prie Nemuno sulaukia tik pavienių vandens turistų. Didesni laivai čia dar ilgokai nepasirodys, rašo „Lietuvos žinios“.
Daugelis alytiškių skeptiškai žiūri į Nemuno pakrantėje esančią prieplauką. Žmonėms ramybės neduoda mintis, kad daug kainavęs prieplaukos įrengimas ir prie jos esančios seniausios Alytuje Nemuno gatvės rekonstrukcija buvo tik vėjais paleisti pinigai.
Išleisti milijonai.
Alytus, kaip su viltimi buvo pranašauta, taip ir nesulaukė vandens turistų antplūdžio, pro jį vis dar neplaukia garlaiviai, trumpam stabteldami, kad Lietuvos ir užsienio turistai, išlipę į krantą, galėtų pasigrožėti žalumoje skendinčia Dzūkijos sostine.
2006 metų pabaigoje Alytuje pastatyta prieplauka - viena Valstybinio turizmo departamento projekto „Nemuno turistinės trasos pilotinis išvystymas“ sudedamųjų dalių. Projekto vertė daugiau kaip 2,67 mln. eurų (per 9 mln. litų). Didžioji dalis lėšų - 2,15 mln. eurų - iš PHARE fondo, 0,52 mln. eurų sudaro nacionalinio bendrojo finansavimo lėšos.
Už šiuos pinigus pastatytos 6 stacionarios ir 12 kilnojamųjų prieplaukų populiariausiose ir gražiausiose panemunės vietose prie kultūrinių, istorinių objektų, pilių. Prieplaukos įkurdintos dvylikoje savivaldybių. Vandens trasa prasideda Druskininkuose ir baigiasi Rusnėje.
Pastatytos prieplaukos buvo perduotos savivaldybėms, kad būtų toliau rūpinamasi priėjimo ir privažiavimo iki prieplaukų keliais, krantinių aplinkos sutvarkymu, prieplaukų eksploatavimu, saugios laivybos užtikrinimu, stovyklaviečių vandens turistams rengimu ir viešos infrastruktūros plėtojimu.
Siekiant populiarinti vandens turizmą Lietuvos didžiausia upe, projekto lėšomis lietuvių ir užsienio kalbomis buvo išleistas Nemuno vandens turistinės trasos vadovas, reklaminis bukletas, visų prieplaukų lankstinukai.
Trukdo sekluma
Anot Valstybinio turizmo departamento direktoriaus pavaduotojos Nijolės Kliokienės, šiuo metu visos stacionarios prieplaukos jau sutvarkytos ir laukia sezono pradžios. Vandens turistus jau pasirengusios sutikti ir kilnojamosios prieplaukos Panemunėje, Bitėnuose. Kitos bus surinktos artimiausiu metu, kai tik kiek nuslūgs Nemuno vanduo. „Žinome, kad pro Alytų dėl seklios vagos negali plaukti garlaiviai, tačiau šį klausimą turėtų spręsti Vidaus vandenų kelių direkcija. Manau, kai bus lėšų, ji imsis šio darbo. Tačiau nereikia tikėtis, kad Nemunas iš karto bus išvalytas, pagilintas. Turizmo departamentas buvo įsipareigojęs tik pastatyti prieplaukas ir tai įvykdė. Kai gauname savivaldybių prašymus tarpininkauti dėl vagos gilinimo ar valymo, visada padedame“, - sakė N.Kliokienė.
Vidaus vandenų kelių direkcijos vadovas Gintautas Labanauskas aiškino, kad Nemuno aukštupyje sąlygos laivybai išties sudėtingos - upės vaga negili, dugnas akmenuotas, čia tikrai dėl objektyvių priežasčių negali plaukti didesni laivai. Kitaip yra žemupyje - pagrindinė vandens trasa nuo Kauno iki Klaipėdos puiki.
G.Labanausko nuomone, pro Alytų saugiai plaukti gali plokščiadugniai laivai, kurių grimzlė gali siekti ne daugiau kaip metro gylį. „Artimiausiu metu neplanuojame gilinti Nemuno vagos, kol kas atliekame tik valymo darbus. Ateityje tikriausiai ir gilinsime, tačiau pirmiausia reikės atlikti Poveikio aplinkai vertinimo studiją ir tik tada imtis darbų“, - teigė Vidaus vandens kelių direkcijos vadovas. Anot G.Labanausko, vandens turizmu užsiimantiems žmonėms reikėtų orientuotis į šiuolaikiškus plokščiadugnius laivus, tada problemų būtų mažiau.
Svečiai iš Lenkijos
„Dar tarpukariu 1918-1940 metais buvo kalbama apie Nemuno vagos gilinimą ties Alytumi. Tai sena problema. Ji dar labiau paaštrėjo praūžus Antrajam pasauliniam karui. Visi tiltai per Nemuną (geležinkelio ir kitokio transporto) mieste po abiejų karų buvo susprogdinti, o jų griuvėsiai atsidūrė vandenyje, tapdami kliūtimi praplaukti didesniems laivams“, - pasakojo Alytaus turizmo informacijos centro vyr. specialistė Birutė Malaškevičiūtė.
Anot jos, apmaudu, kad į Alytų negalima atplaukti dideliu garlaiviu iš Druskininkų ar kitos prieplaukos, tačiau pavieniams keliauti nedideliais laiveliais, plaustais ar baidarėmis - puikiai tinkantis maršrutas. „Vandens turistai tikrai juo domisi, jau pirmą prieplaukos gyvavimo vasarą sulaukėme plaustu iš Lenkijos atplaukusių svečių“, - sakė B.Malaškevičiūtė.
Rita KRUŠINSKAITĖ
