Sausio pabaigoje visi Gargždų miesto centralizuotai tiekiamo karšto vandens vartotojai gavo pranešimus, kuriuose siūloma pasirinkti karšto vandens tiekėją. Žmonės suglumo: ką čia rinktis, jei niekas nesikeičia tiekimo sistemoje – iš tos pačios vandenvietės paimtas vanduo šildomas tuose pačiuose šilumokaičiuose ir tais pačiais vamzdžiais patenka į butus.
Nesikeičia nei šalto vandens – AB „Klaipėdos vanduo“, nei šilumos – AB „Klaipėdos energija“ tiekėjai, nei karšto vandens ruošėjai – į bendrijas nesusijungusių daugiabučių namų – Gargždų butų ūkio UAB, bendrijose – pagal jų susitarimus. „Ką visa tai reiškia?“ - klausia į „Bangos“ redakciją užėję gyventojai. Padedant AB „Klaipėdos energija“ ir Gargždų butų ūkio UAB specialistams aiškinamės, kokį džiaugsmą mums žada dar viena valdžios įteikta paini dovana.
Teisė rinktis tiekėją
Ko nesuprantame mes, eiliniai šalies piliečiai, tą supranta mūsų išrinktieji. Seimas, rūpindamasis demokratinės valstybės piliečių teise pasirinkti paslaugos tiekėją, dar 2008 m. pakeitė ir papildė Šilumos ūkio įstatymą. Jame atsirado nuostata, kad vartotojai gali „Pasirinkti apsirūpinimo karštu vandeniu būdą arba karšto vandens tiekėją ir sudaryti su juo sutartį“ (citata iš naujos įstatymo redakcijos 15 straipsnio – aut. pastaba). Naujai įsteigtos Energetikos ministerijos vadovas Arvydas Sekmokas prieš pernykštes Kalėdas savo įsakymu pakeitė Šilumos tiekimo ir vartojimo taisykles ir nustatė piliečiams suteiktos teisės įgyvendinimo tvarką. Pakoreguotos ir sudėtingos užmokesčio už sunaudotą vandenį skaičiavimo metodikos. Tad daugiabučių namų bendrijų pirmininkams ar administratoriams neliko nieko kito, kaip trumpai drūtai supažindinti vartotojus su šiais genialiais, suteikiančiais mums plačias galimybes rinktis tiekimo būdą ir tiekėjus sprendimais ir pasirinkti labiau tinkantį.
Dvi galimybės
Iki šiolei vieno karšto vandens tiekėjo lyg ir neturime. AB „Klaipėdos vanduo“ tiekia šaltą vandenį, AB „Klaipėdos energija“ – šilumą, o jį ruošia namo šildymo ir karšto vandens ruošimo sistemų prižiūrėtojai. Pinigus už paslaugas taip pat visiems dalijame. Visa tai įrašyta į sąskaitas, tad ir galvą tik retkarčiais, kai supykstame, dėl to pasukame.
Įsigilinę į gautus pasiūlymus, suprantame, kad skambi įstatyme numatyta galimybė rinktis tiekimo būdą ir tiekėją mums reiškia tik tiek, kad karšto vandens tiekimo paslaugą galime patikėti AB „Klaipėdos energija“. Kas pasikeis? Šaltas vanduo iš tos pačios vandenvietės ateis tais pačiais vamzdžiais, šilumą tieks ta pati AB „Klaipėdos energija“, karštas vanduo tuo pačiu keliu kils į butus. Tik AB „Klaipėdos energija“ pirks šaltą vandenį iš AB „Klaipėdos vanduo“, jį šildys ir tieks vartotojams.
Tad tokia aukščiausios valdžios mums suteikta teisė rinktis karšto vandens tiekimo būdą ir tiekėją ir mįslė, kam visa tai naudinga. Beje, ši teisė nesuteikta kiekvienam piliečiui. Visi daugiabučio namo vartotojai galės rinktis tik vieną tiekimo būdą, tad teks tartis ir taikytis, kaip numatyta taisyklėse, prie daugumos nuomonės (50 plius 1 procentas vartotojų – aut. pastaba).
Kainų skirtumas
AB „Klaipėdos energija“ pateikia vartotojams numatytą kainų skirtumą tarp abiejų variantų. Dabartiniame variante temperatūros palaikymo (gyvatuko) mokestis pastovus – 19,09 Lt, šalto vandens 1 kub. m kaina taip pat – 4,35 Lt. Suskaičiuota ir sunaudotos šilumos energijos kaina vandeniui pašildyti – 15,72 Lt. Tad iš viso 1 kub. m karšto vandens kainuoja 39,16 Lt. Pervertę apmokėtas sąskaitas turime galimybę įsitikinti, jog iš tiesų taip yra ne visada. Erzina besikeičianti 1 kub. m karšto vandens kaina ne šildymo sezono metu. Tiekėjai tai suverčia ant mūsų pečių. Atseit ne visi gyventojai nustatytu laiku deklaruoja sunaudoto karšto vandens kiekius, kai kurie įsigudrina apvaginėti tiekėjus, o tuo pačiu ir kaimynus. Dalis tiesos yra – vandens pašildymo kaina visiems namo gyventojams apskaičiuojama pagal name sunaudotos šilumos energijos kiekį. Vadinasi, tenka mokėti ir už tuos, kurie nedeklaruoja sunaudoto karšto vandens kiekio arba kokiais nors būdais jį sumažina. Šildymo sezono metu 1 kub. m vandens pašildymo kaina nustatoma pagal trijų vasaros mėnesių vidurkį. Praktiškai kaina nesuvienodėja, tikriausiai tiekėjai manipuliuoja tarp atskirai neapskaitomo patalpoms ir vandeniui šildyti sunaudojamo energijos kiekio.
Energetikai tvirtina, kad pusmečių kainos vidurkis šildymo ir ne šildymo sezonų metu yra vienodas.
Jei tiekėju pasirinksime AB „Klaipėdos energija“, 1 kub. m karšto vandens kaina žiemą vasarą bus pastovi, kokią ją nustatys tiekėja (AB „Klaipėdos energija“ - aut. pastaba) pagal Kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintą kainų skaičiavimo formulę. O „gyvatuko“ kaina, kuri pagal senąjį tiekimo būdą yra pastovi, keisis priklausomai nuo tiekėjo patirtų išlaidų karšto vandens temperatūrai palaikyti.
AB „Klaipėdos energija“ tiekiamo karšto vandens 1 kub. m kainuotų 16,91 Lt arba 1,19 Lt brangiau nei dabar mokame. Mokestis už „gyvatuką“ priklausytų nuo tiekėjo patirtų išlaidų karšto vandens temperatūrai palaikyti, vadinasi, kiekvieną mėnesį gali būti kitoks. Grafike jo vidutinė kaina nurodyta net 30,54 Lt. Vadinasi, bendra 1 kub. m karšto vandens kaina išaugtų iki 47,45 Lt ir būtų daugiau nei 7 Lt didesnė už tą, kurią dabar mokame. Tiksliau, kokius nuostolius be dėl vartotojų kaltės nedeklaruoto kiekio dar slepia „gyvatukas“, išsiaiškinti nepavyko. AB „Klaipėdos energija“ atstovai minėjo, jog reikėtų daugiau darbuotojų apskaitai prižiūrėti ir kontroliuoti bei kt.
„Gyvatuko“ vertė
Kaip žinia, butus šildo ir karštą vandenį ruošia iš katilinių į namus nuolat cirkuliuojantis taip vadinamas termofikacinis (t. y. techninis karštas vanduo). Atkeliavęs į namą, sušildęs radiatorius ir šaltą vandenį, grįžta į katilinę apsišildyti ir vėl neša šilumos energiją į namą. Dėl to radiatoriai ir gyvatukas visada karšti, o iš kranų taip pat karštas vanduo teka. Kiek šilumos energijos atkeliauja į namą, fiksuoja įvadinis apskaitos prietaisas, o kaip jos kiekiai pasiskirsto namo viduje (butams šildyti ir karštam vandeniui ruošti – aut. pastaba), prietaisais nefiksuojama. Tad belieka suskaičiuoti „gyvatukus“ ir pasikliauti vartotojų deklaracijomis. O jei karštas vanduo kur nors nuolat laša, jei po radiatoriumi vartotojas laiko pakišęs vonelę ir reguliariai išpila nutekėjusį vandenį, jei trūksta vamzdis, jei šiluma iš butų „pabėga“ per kiaurai perpučiamas sienas ar nesandarius langus bei duris, jei daug metų nekeisti ir netikrinti vartotojų apskaitos prietaisai rodo nesąmones? Nemažai tų „jeigu“. Dalis nuo mūsų priklauso. Iki šiol šalto ir karšto vandens apskaitos priemonių priežiūra buvo pavesta AB „Klaipėdos vanduo“, ji rengia šalto ir karšto vandens apskaitos prietaisus butuose. Nors apie jų keitimą ar patikrą daugelis net girdėję nesame, energetikai tvirtina, jog iki šių metų liepos mėnesio skaitikliai bus pakeisti visiems vartotojams. Ne už „ačiū“, už tai jau ir dabar mokame atskirą mokestį.
Kokios išeitys?
AB „Klaipėdos energija“ specialistai neslepia, jog idealiausia būtų butuose įrengti nuotolinio nuskaitymo skaitiklius. Prie jų nei magnetuko pritvirtinsi, nei deklaruodamas parodymus pameluosi, be to, sunaudoto vandens kiekis būtų deklaruotas vienu metu visiems vartotojams. (Šiuo metu kiekvienas vartotojas deklaruoja per mėnesį, tačiau vienas 10, kitas 30 mėnesio dieną, dėl to kiekiai iškraipomi – aut. pastaba). Nemaža tikimybė, kad karštas vanduo atpigtų. Deja, šiai prabangai bent jau artimiausiu metu lėšų nėra. Gargždų daugiabučius namus administruojančios Gargždų butų ūkio UAB specialistų nuomone, galima būtų įrengti apskaitos prietaisą name prie šilumokaičio. Tada būtų aišku, kiek šilumos energijos tenka karštam vandeniui ruošti ir temperatūrai palaikyti („gyvatukams“). Tokios galimybės tiekėjai nesvarsto. Gal ji nenaudinga, gal patogiau manipuliuoti bendru šilumos energijos kiekiu, juk bendrąjį vis tiek parodo įvadinis skaitiklis. Tad vartotojai lyg ir neapgaudinėjami. Nebent tiekėjai geriau išmano, kuri paslauga pelningesnė. Šių plonybių neišsiaiškinsime, o gal ir neverta, tačiau ramybės dėl valdžios sukurtos naujos dvigubos painiavos neturėsime ir kas po ja slepiasi, šiandien dar nesužinosime.
Pagal AB „Klaipėdos energija“ parengtą numatomų kainų skirtumą panašu, kad ši įmonė nedega noru tapti karšto vandens tiekėja. Pasirinkusiems naująją tvarką vartotojams tektų ne tik brangiau mokėti už karštą vandenį, bet ir sudaryti naujas sutartis. Tad nestebina, kad į Gargždų butų ūkio UAB grįžtančiuose pasiūlymuose gyventojai apsisprendžia likti prie senojo karšto vandens tiekimo būdo. Ateitis parodys, ar tai bus mums į naudą. Jei ne, skųstis taip pat negalėsime, juk patys renkamės.
Jadvyga SURPLIENĖ
