Prieš daugiau nei penkis mėnesius į prezidentūrą pakeliui užsukęs Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka – vis dar vienintelis iškilmingai sutiktas šalies vadovės svečias Lietuvoje. Galbūt savojo užsienio politikos kelio ieškanti prezidentė aukštų užsienio svečių tiesiog nesugeba pakviesti? O gal nežino ką kviesti? Kas kaltas: D. Grybauskaitės asmenybė, darbo stilius, prasti santykiai su diplomatais, blaškymasis ir improvizacijos užsienio politikoje?
„Balsas.lt“ pašnekovai svarsto, kodėl aukšti, įtakingi užsienio svečiai prezidentūroje, bent jau kol kas, − tikra retenybė.
Koją kiša diplomatai?
Nuomonę, kodėl Vakarų lyderiai vis dar aplenkia S. Daukanto aikštę Vilniuje, išsakė politologas Raimundas Lopata. Jis sutinka: jau septynis mėnesius šalį valdanti D. Grybauskaitė reikšmingų susitikimų išties dar neturėjo.
Vis dėlto, pasak pašnekovo, „dar yra laiko susitvarkyti“. Tačiau kaip vieną iš galimų problemų, jis įvardija nekokius prezidentės santykius su diplomatais. „Norint susitvarkyti, reikia pasitikėti komandomis. Kitaip tariant, profesionalais. Yra visas korpusas patyrusių diplomatų. Tačiau jis iššvaistytas į kairę ir į dešinę. Taip įžūliai iš jų tyčiotis tikrai nedera. Prezidentė turėtų konsoliduoti šį korpusą ir su juo išsiaiškinti, kokių tikslų siekiame ir kokia bus jų esmė“, – svarstė R. Lopata.
D. Grybauskaitės užsienio politikos patarėjų grupę jis vadina patyrusia ir mano, jog kol kas užsienio lyderių nesėkmingų kvietimų organizavimo problema – pati prezidentės asmenybė. „Galbūt eurokomisaro postas jai neleido matyti visos didžiosios politikos apimties“, – klausia R. Lopata.
Galutinis tikslas – nepaaiškintas?
Vilniaus universiteto profesorius siūlo prisiminti ištrauką iš prezidentės inauguracinės kalbos: „Užsienio politikos prioritetas buvo ir išliks geri santykiai su kaimynais. Bet sureguliuokime užsienio politikos švytuoklę: tegul tvirtas ir nuoseklus Lietuvos interesų gynimas išstums tik įsivaizduojamą šalies lyderystę euroatlantinėje erdvėje”.
Pasak R. Lopatos, prezidentė iki šiol taip ir nepaaiškino galutinio savo užsienio politikos tikslo. „Kadangi iki šiol nepaaiškinta, kas tai yra, laukiame, kol tai bus patvirtinta praktiniais darbais“, − samprotavo politologas, − Tad visi ir laukia intensyvesnių prezidentės aukšto lygio susitikimų. Jie tarsi leistų jau toliau interpretuoti, kas tai yra“.
Siūlo nesureikšminti
„Apskritai, gal nereikėtų labai sureikšminti tų vizitų. Lietuva sėkmingą užsienio politiką gali vykdyti ir be jų. Juk užsienio politika gali būti prasta net jei Vilnių užtvindo garbingi svečiai“, – tokią nuomonę išsakė politologas Kęstutis Girnius, tačiau pripažino, jog vizitų, kuriuos galėtume pavadinti išties ypatingais, bent jau kol kas, - nėra.
„Jei D. Grybauskaitei vis dėlto pavyktų susitikti su JAV prezidentu Baracku Obama, – tai jau būtų šis tas reikšminga“, – K. Girnius taip pat priminė, kad dar vyksta ir daug mažų kelionių, vizitų, susitikimų, kitaip vadinamų tiesiog rutininiais – Lietuva juk Europos Sąjungos narė.
Kiek kitokios nuomonės laikosi politologė Morta Vidūnaitė. Ji teigia, kad Vilnių aplenkiantys arba nekviečiami aukšto rango užsienio svečiai rodo prezidentės ir jos komandos nesugebėjimą strateguoti. „Tai rodo nesugebėjimą valdyti situacijos, viso konteksto matymo stoką. Yra ryžto, bet, galbūt, trūksta sumanumo“, – komentavo M. Vidūnaitė, tačiau priminė, jog D. Grybauskaitė vis dar gana įtakinga kalbant apie ES institucijas. „Bet D. Grybauskaitę gali greitai ir pamiršti, nors, aišku, jos pasisakymai CŽV kalėjimų atžvilgiu tarptautiniu mastu tikrai neliko nepastebėti“.
Prezidentūra primena tradicijas ir kanonus
Prezidentės patarėjas, Užsienio politikos grupės vadovas Darius Semaška, atremdamas kritiką sako, jog daugelis Europos valstybių lyderių mūsų šalį aplankė dar pernai, per Lietuvos Tūkstantmečio jubiliejų – tad kam jiems vykti ir vėl. D. Semaška akcentavo, esą remiantis diplomatiniais kanonais ir tradicijomis, valstybėje jau lankęsis aukšto rango pareigūnas penkerius metus gali į ją nevykti, tad oficialūs vizitai – išties reti.
Profesorius R. Lopata, kalbėdamas apie diplomatinius kanonus primena, jog pati vizitų ir atvykimų esmė – ne oficialioje ir formalioje rutinoje, o realybėje. „Pasaulyje situacijos keičiasi dramatiškai ir dinamiškai. Taip kad, man regis, kai kuriais atvejais į tai buvo galima neatsižvelgti, juolab, kad tą rutiną arba kanonus, yra sutikę nutraukti visa eilė kitų valstybių lyderių“.
Artimiausias D. Grybauskaitės vizitas – jau vasario 10 d. – į Helsinkį, kur vyks Baltijos jūros valstybių vadovų susitikimas. Penktadienį paaiškėjo, jog ten prezidentė susitiks ir su Rusijos premjeru Vladimiru Putinu. O kovo pabaigoje D. Grybauskaitė ir premjeras vyks į ES vadovų Tarybą.
D. Semaškos teigimu, kovo 10 d. Lietuvą aplankys Slovėnijos prezidentas, nemažai svečių tikimasi sulaukti Kovo 11-ąją. D. Grybauskaitė į šią šventę pakvietė Europos, Rusijos bei Baltarusijos vadovus. Iš pastarųjų jokių žinių – nei taip, nei ne. Pasak D. Semaškos, penkių valstybių vadovai jau patvirtino į šventę atvyksią, tačiau konkrečių šalių įvardyti kol kas nepanoro, esą reikėtų dar palaukti.
