Vilniaus valdžia įkūrė dvi komisijas: viena per metus turi parengti planą, kaip civilizuotai nukelti metalinius garažus, kita juos jau dabar šluoja nuo žemės paviršiaus, rašo „Vilniaus diena“.
Vilniaus 2-oji metalinių garažų savininkų bendrija atsidūrė teisiamųjų suole. Ją ten parklupdė statybų bendrovė „Molesta“, metalinių garažų vietoje ketinanti pradėti statybas. Bendrovės vadovai prašo garažų savininkų metalines atgyvenas nukelti nuo jiems priklausančio sklypo. Čia jau vyksta pastatų projektavimo darbai.
„Molestos“ sklype, esančiame, Kernavės gatvėje, stovi 256 metaliniai garažai. Jų savininkai tikina esą verčiami šiuos statinius nukelti per mėnesį, tačiau tokiai prievartai kategoriškai priešinasi. Mat 20–30 metų garažuose šeimininkavę vilniečiai tikina investavę per daug pinigų, kad statinius dabar lengva ranka nusikeltų.
„Mes šitoje garažų teritorijoje prieš keletą metų įsivedėme apšvietimą. Iš viso investavome 60 tūkst. litų, o dabar turime garažus per mėnesį nukelti. Valdžia kaip vergovės laikais kažkam išskyrė žemės sklypą ne tik su metaliniais garažais, bet ir su jų savininkais“, – pykčiu netvėrė 2-osios metalinių garažų savininkų bendrijos pirmininkas Juozapas Adomaitis.
Bendrovės „Molesta“ generalinis direktorius Stasys Žvinys tikino jokių terminų nenustatęs. Esą nuspręs teismas, iki kada savininkams reikės garažus nusikelti. S.Žvinio teigimu, į teismą kreiptasi dėl to, kad su garažų savininkais gražiuoju susitarti buvo neįmanoma.
Anot „Vilniaus dienos“, garažų bendrijos savininkai tvirtai apsisprendė, kad jei teismą „Molesta“ laimės, jie skųsis Europos Žmogaus Teisių Teismui.
Garažą – į metalo laužą
J.Adomaitis, vadovaujantis ir Vilniaus metalinių garažų savininkų bendrijų asociacijai, patikino, kad 2-oji bendrija ne vienintelė turi bėdų. Esą mieste tokių bendrijų yra 40 ir visos krečiamos iškeldinimo karštinės. Už įsivyravusį chaosą, garažų savininkų nuomone, atsakinga tik valdžia. Mat savivaldybės valdininkai formuoja grąžintinus sklypus su ant jų riogsančiais garažais arba žemę su statiniais pasiima miesto reikmėms: gatvėms, aplinkkeliams tiesti. Apie kompensacijas esą nė žodžiu neužsimenama. Tiesiog įsakoma per mėnesį du garažą nusikelti.
Garažams nukelti miesto valdžia įkūrė specialią komisiją, kuriai vadovauja savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Jonas Urbanavičius. Jis „Vilniaus dienai“ tvirtino, kad garažų nukėlimo darbai nuo žemės, kuri paimama gatvėms ar aplinkkeliams tiesti, vyksta sklandžiai. Esą statinių nukėlimo terminai derinami su garažų bendrijų savininkais. Jei kuris nespėja nusikelti per mėnesį du – laikas dar gali būti pratęstas mėnesiui ar pusantro.
Kur dėti nukeltą garažą ir kur laikyti automobilį – nebe komisijos rūpestis. J.Urbanavičiaus žiniomis, savininkai garažus dažniausiai parduoda į metalo laužą.
Klusnūs įstatymų vykdytojai
Vilniečiams garažus nuo vakarinio aplinkkelio įsakoma nukelti per mėnesį du, nors plento statybos prasidės tik šių metų rudenį. Dar įdomiau, kad į aplinkkelio ar gatvės zoną dažniausiai patenka tik dalis teritorijoje esančių garažų, bet savivaldybės administracijos direktorius G.Paluckas išleidžia įsakymus nušluoti juos visus.
G.Paluckas „Vilniaus dienai“ paaiškino, kad garažus nukelti būtina dabar, nes gatvių statyba jau suplanuota, parinkti darbų rangovai, gautos ES lėšos. Jis patvirtino, kad realiai darbai prasidės tik rudenį, tačiau tada prašyti gyventojų išsikraustyti iš sklypų bus per vėlu. Juolab kad šie linkę nepaisyti valdžios nustatytų terminų.
„Žmonės pamiršo, kad garažus jie gavo laikinai. Atėjo laikas, kai po jais esanti valstybinė žemė tapo reikalinga miestui. Arba mes, vadovaudamiesi įstatymais, valstybinius laisvus sklypus privalome grąžinti savininkams“, – teisinosi G.Paluckas.
Dvi priešingos komisijos
J.Urbanavičiaus vadovaujama garažų nukėlimo komisija sukurta keliomis savaitėmis vėliau nei metalinių garažų konversijos komisija. Pastaroji savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu įsteigta praėjusią liepą. Komisijos užduotis – surasti būdą, kaip civilizuotai pašalinti metalinius garažus.
„Suprantama, kad metaliniai garažai jau paseno ir neturėtų egzistuoti, tačiau žmonėms sunku jų atsisakyti. Juolab kad jie ten pinigų investavę. Tai bent grąžinant sklypus būtų galima jiems kompensacijas skirti“, – siūlė garažų konversijos komisijos pirmininkas Romas Adomavičius.
R.Adomavičius atskleidė, kad greitas garažų nukėlimas mieste turės ypač liūdnų padarinių. Komisijos duomenimis, Vilniuje yra apie 40 tūkst. metalinių garažų, kurių 28 tūkst. naudojami automobiliams laikyti.
Pašalinus garažus, šie automobiliai atsidurs gatvėse, o daugiabučių kiemai jau dabar sausakimši.
Laura Čyžiūtė