Ilgus metus visuomenę šiurpinusių nusikaltėlių armijos nauja karta po suėmimo bando dangstytis psichikos sutrikimais.
„Mano klientas gali neadekvačiai vertinti įvykius ir kartu negebėti tinkamai apsiginti, o tai pažeidžia jo teisę į gynybą. Todėl prašau perduoti bylą papildomam tyrimui ir paskirti mano ginamajam psichiatrinę teismo ekspertizę“, – tokiais teiginiais teismo salėse vis dažniau advokatai sprogdina rezonansinėse bylose prokurorų surinktus įrodymus, kuriais remiantis sunkiais nusikaltimais kaltinami žinomi šalies gangsteriai. Jie bet kuria kaina savo nusikaltimus siekia prisidengti silpnapročio kauke.
Ir vėl – sutrikęs klientas?
Šių metų rugsėjį Bulgarijos Kranevo miestelyje į specialiųjų pajėgų rankas patekęs Henrikas Daktaras, kriminaliniuose sluoksniuose geriau žinomas Henytės pravarde, sulaikomas vaizdavo alpstantį, o praėjus kelioms dienoms teisme kalbėjo apie pablogėjusią savijautą, sunkias ligas ir net galimą savižudybę. Toks ilgus metus sveiką gyvenimo būdą ir fizinę jėgą propagavusio Henytės elgesys siekiant išlaisvinimo pritrenkė net jo ilgamečius bendražygius iš Vilijampolės.
Sutriuškintos Kauno „daktarų“ grupuotės lyderis, pasak liudytojų, vaidindavo puikiai. Jis teismo procesuose muistydavosi ir drebėdavo. 51 metų Henytės lūpos ir rankos nevalingai virpėdavo, taip pat jis krapštinėdavo sau ausis. Tačiau pastarųjų savaičių Varnos teismo sprendimai ir net tarptautinės žiniasklaidos paviešinti seni „daktarų“ sprendimai sužlugdė Henytės viltis ir vaidmenis, neva slapstantis jam paūmėjo psichinė būklė, – jis bus parvežtas į gimtinę ir stos prieš Lietuvos teismą.
Po žudynių – į psichiatrų rankas
Ilgametis teisėsaugos veteranas Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas, Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus (ONKTS) vyriausiasis prokuroras Vladimiras Kakoškinas „Balsas.lt savaitei“ pasakojo, kad banditų skydas apsimesti trenktu buvo naudojamas visais laikais. „Nuo sovietų epochos laikų visi žiauriais nužudymais įtariami asmenys buvo tikrinami psichiatrijos klinikose. Tiesa, tik 1 iš 100 būdavo pripažįstamas nepakaltinamu. Mano praktikoje pasitaikė gal du asmenys, kurie buvo pripažinti nepakaltinamais“, – lenkė pirštus dešimtis rezonansinių vagysčių, plėšimų ir žiaurių žmogžudysčių per 36 metus padėjęs atskleisti prokuroras.
V. Kakoškinas pasakojo, kad dar sovietų laikais Kauno kriminalinio pasaulio garsenybė H. Daktaras net prispaustas neginčijamų įrodymų visada kategoriškai neigdavęs savo kaltę.
„Natūralu, jei asmeniui gresia įkalinimas iki gyvos galvos, jis iškart pradeda simuliuoti depresiją ar kitą psichikos ligą. Stebint H. Daktaro veiksmus Bulgarijoje, akivaizdu, kad jis apimtas nevilties, nes anksčiau jį suimti bandantiems pareigūnams priešindavosi jėga ar pratrūkdavo šlykščiausiais žodžiais“, – „Balsas.lt savaitei“ teigė praeityje ne kartą H. Daktarą apklausęs prokuroras V. Kakoškinas.
Seneliui sutrukdė afekto būsena?
Kaune kalbama, kad kelerius metus saugomu liudytoju buvęs mafijos veteranas Jonas Bielskis, pravarde Senelis, dabar vis dažniau viešumoje pasirodo vienas, be pareigūnų palydos. Anot šaltinių, viskas pasikeitė, kai prieš kiek laiko J. Bielskis atvyko į Generalinę prokuratūrą ir pareiškė daugiau nebeliudysiąs ir atsisakąs visų anksčiau duotų parodymų prieš buvusius bendražygius.
Apsisprendimą nutraukti bendradarbiavimą J. Bielskis argumentavo tuo, kad po sulaikymo nuo nervinės įtampos pervargęs ir nebesuvokęs savo veiksmų, todėl nepagrįstais dalykais apkaltino ne tik buvusius bičiulius, bet ir niekuo dėtus žmones. Sakoma, kad kelerius metus intensyviai ir kantriai įrodymus rinkę prokurorai dėl tokio kauniečio poelgio patyrė šoką.
Tik kai J. Bielskis ėmė pareigūnams duoti parodymus, buvo vežiojamas po įvairius šalies miestus, kur parodymai buvo tikrinami vietoje, kalbėti sutiko ir kiti įtariamieji bei liudytojai. Tada ir buvo atskleisti vienas už kitą šiurpesni nusikaltimai. Manoma, kad būtent J. Bielskio parodymais rėmęsi pareigūnai prisiminė senus „daktarų“ nusikaltimus, dėl to Henytę siekiama kuo greičiau parsivežti į Lietuvą.
Pasmerkė ištikimos moterys
Tai, kad J. Bielskis galėjęs nutraukti „draugystę“ su pareigūnais, nei patvirtino, nei paneigė ir jo advokatas Sergejus Chiminas. Jis šių eilučių autorių patikino, kad jo ginamasis vis dar lankosi šiuo metu Vilniaus apygardos teisme vykstančiuose teismo posėdžiuose.
Byloje, kur J. Bielskis kaltinamas galimai užsakęs Telšių verslininko Hilarijaus Sasnausko nužudymą ir nelegaliai kirtęs Rusijos valstybinę sieną, kaltinimą palaikantis Generalinės prokuratūros prokuroras Aleksandras Kazakovas „Balsas.lt savaitei“ patvirtino, kad anksčiau pasitaikė atvejų, kai J. Bielskis mėgindavo vaidinti psichikos bėdų turinčio žmogaus ligą. Tačiau praėjus kuriam laikui kaunietis vėl grįždavęs bendradarbiauti teisėsaugai.
„Kiek man žinoma, tais metais J. Bielskiui nebuvo lengva, – prisiminė buvęs šalies generalinis komisaras Vytautas Grigaravičius. –
Kai jis atsiskleidė bendradarbiaująs su teisėsauga, kurį laiką jo buvo atsisakiusios net artimiausios gyvenimo moterys – žmona ir duktė. Jam ilgai savo moteris teko įtikinėti, kad parodymus suteikia tik dėl to, jog jos jaustųsi saugios. Jis sulaukė grasinimų, kad bus išžudyta visa jo šeima.“ Panašu, kad sulaužęs nerašytą mafijos tylėjimo įžadą J. Bielskis pasmerkė ir save. Pagal banditų įstatymus jis turi būti nužudytas, o jo turtas – atimtas. Tačiau pasakojama, kad vasarą vyras atsipalaidavęs vaikštinėjo ne tik Palangos, bet ir Kauno gatvėmis.
Per apklausas – įspūdingas spektaklis
Neseniai kalėjime dėl sunkios ligos mirė nuosavu J. Bielskio samdomu žudiku laikytas šiaulietis Saulius Skėris taip pat nevengė apsimetinėti bepročiu. Bendraudamas su pareigūnais jis purtydavo galvą, trindavo smakrą ir kasydavosi. Jis mėgdavo vaizduoti anglą, brazilą ar dar kokį nors atvykėlį iš užsienio. Kol pareigūnai tardavosi tarpusavyje, vyras kalbėdavosi su savimi.
Dar nuo sovietų laikų norėdamas perprasti psichikos negalią turinčių žmonių elgesį įvykdęs nusikaltimą S. Skėris specialiai kurį laiką atsiguldavo į psichiatrijos ligonines, ten pasigydydavo, pasveikdavo, vėliau ir vėl nusikalsdavo.
Kartą jis išties buvo pripažintas nepakaltinamu. Tačiau prieš kelerius metus po intensyvaus darbo buvo gauta išvada, kad užsakomų žmogžudysčių vykdytojų būriui kelerius metus vadovavęs S. Skėris yra pakaltinimas.
Amžinasis bėglys – beprotis?
Buvęs Rokiškio psichiatrijos ligoninės Specialiojo režimo skyriaus pacientas Romas Zamolskis – šiuo metu labiausiai ieškomas Lietuvos bėglys. Pasprukęs iš ligoninės R. Zamolskis subūrė gaują ir padarė ne vieną sunkų nusikaltimą.
R. Zamolskis nuo 1996-ųjų ketverius metus Kauno apygardos teismo nutartimi buvo gydomas Rokiškyje specialiojo režimo skyriuje. Jis buvo pripažintas nepakaltinamu, kai įkliuvo dėl žmogžudysčių, plėšimų, pasikėsinimų į policijos pareigūnus.
1999 metų gruodžio mėnesį Rokiškio psichiatrų komisija Panevėžio apygardos teismui pasiūlė sušvelninti gydymo sąlygas agresyviais veiksmais pasižyminčiam ligoniui. Teismas rekomendaciją patenkino ir skyrė tolesnį R. Zamolskio gydymą Žiegždrių psichiatrijos ligoninėje bendrojo stebėjimo sąlygomis.
Šioje ligoninėje tuo metu pavojingų visuomenei pacientų niekas nesaugojo. Todėl 2001-ųjų sausį R. Zamolskiui visai nesunku buvo iš ten pasprukti į laisvę. Jo ieškoma iki šiol. Kalbama, kad naudodamasis svetimais dokumentais šiuo metu kaunietis slapstosi Ispanijoje.
TIK FAKTAI
Prieš dešimtmetį Kauno nusikaltėliai buvo pamėgę nusipirkti vadinamuosius baltus bilietus – tapti nepakaltinamais.
Pažyma, kad asmuo yra nepakaltinamas, kainuodavo nuo 3 iki 5 tūkstančių JAV dolerių.
Nusikaltėliai už tai, kad būtų paguldyti į psichiatrijos ligoninę, moka nuo 250 iki 300 JAV dolerių.
