Specialiosios tarnybos aiškinasi, kas nuo praėjusio penktadienio šalyje pradėjo siuntinėti SMS žinutes, raginančias žmones iš kai kurių bankų atsiimti savo indėlius. Tačiau net jei šie asmenys bus nustatyti, gali nutikti taip, kad teisėsaugininkai neturės kuo juos apkaltinti, rašo „Respublika“.
Tiria saugumiečiai
Apie SMS vakar pranešė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas. Jo teigimu, būta ir žinučių, kuriose rašoma, esą iš vieno banko indėlį atsiėmė ir jis pats. R.Šarkinas patikino tame banke nelaikęs savo santaupų ir pranešė, kad dėl platinamų gandų buvo kreiptasi į teisėsaugą. Specialiosios tarnybos, pasak jo, jau ieško žinučių siuntinėtojų.
Generalinės prokuratūros Viešųjų ryšių skyriaus vedėja Aurelija Juodytė „Respubliką“ informavo, kad prokuratūra kol kas nėra gavusi kreipimosi dėl minėtų SMS. Policijos departamento atstovai taip pat patvirtino tyrimo neatliekantys.
Valstybės saugumo departamento (VSD) atstovas Vytautas Makauskas pareiškė, kad VSD nekomentuos R.Šarkino pasisakymų. Visgi, „Respublikos“ žiniomis, SMS siuntinėtojų ieško būtent saugumiečiai. Kol kas atliekamas operatyvinis tyrimas, surinkus pakankamai duomenų būtų pradėtas ikiteisminis.
Kas siuntė žinutes?
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Alvydo Sadecko nuomone, žinutes galėjo siuntinėti arba pokštininkai, arba valstybei nedraugiški asmenys.
„Tai gali būti neatsakingos kažkieno išdaigos. Žinodami, kas vyksta pasaulyje, jie ėmėsi tokio piktybinio chuliganizmo. Negalvodami ir neįvertindami, kokios gali būti pasekmės“, – sakė A.Sadeckas.
Kita versija – noras destabilizuoti finansinę-ekonominę, kartu ir politinę padėtį prieš Seimo rinkimus. „Tai naudinga tiems, kurie nėra palankiai nusiteikę mūsų valstybės atžvilgiu. Tai gali daryti tiek žmonės iš vidaus, tiek iš išorės, jie gali būti ir susiję tarpusavyje“, – svarstė NSGK vadovas.
Policijos pareigūnai neatmeta dar vienos versijos. Raginimai skubėti atsiimti indėlių – nusikaltėlių darbas. Žmonės, atsiėmę ir namo besinešantys grynuosius, galėtų tapti jų taikiniais.
Užduotis Vyriausybei
A.Sadeckui kyla abejonių, ar Lietuvoje pakanka teisės aktų, kurie apibrėžtų, kas gresia tiems, kurie siuntinėjo minėtas žinutes. „Kaip tokią veiklą kvalifikuoti? Man atrodo, čia gali kilti problema“, – tvirtino NSGK pirmininkas.
Jo žodžiais, šiuo atveju teisinės kvalifikacijos klausimas ir teisinis vertinimas reikalautų patikslinimo. „Ko gero, reikalinga tobulinti įstatymus, galvojant būtent apie tokius atvejus“, – kalbėjo A.Sadeckas.
Primityvus pavyzdys: Jonas prisipažins, kad nusiuntė SMS Petrui, ragindamas atsiimti pinigus. Ne dėl to, kad kam nors pakenktų, o todėl, kad kažkur nugirdo, jog taip reikia daryti. Esą kažkas pinigus jau atsiėmė.
Net jei Jonas išsiuntė SMS šimtui žmonių, net jei jam priekaištaus, kad tai – prieš valstybę nukreipta veikla, Jonas gali pareikšti, kad turi šimtą draugų. Ir visus juos perspėjo. Kaip doras pilietis.
Todėl, A.Sadecko teigimu, tik labai konkretūs teisės aktai gali atbaidyti žmones nuo tokių veiksmų. „Šia tema turėtų pagalvoti ir bankai, ir specialiosios tarnybos, tačiau visų pirma tuo turėtų susirūpinti Vyriausybė“, – tvirtino NSGK pirmininkas.
Bankai dirba įprastai
Lietuvos banko vadovas R.Šarkinas vakar dar kartą patvirtino, kad šalies bankų sistema yra sveika, bankai dirba normaliai, įprastu ritmu.
Naujienų agentūra ELTA informavo, kad Lietuvos pramonininkų konfederacijos posėdyje dalyvavęs R.Šarkinas pranešė: nors dauguma žmonių supranta, kad minėtos SMS – tik gandai, pavojingi finansų stabilumui, buvo tokių, kurie neišlaikė ir pasiėmė indėlius. „Praeis kiek laiko ir tie indėliai sugrįš į bankus, bet žmonės, kurie pasidavė panikai, jau nukentėjo, nes prarado palūkanas“, – pabrėžė R.Šarkinas.
Jo teigimu, Lietuvos bankas pasirengęs suteikti šalies komerciniams bankams paskolas, jei kuriam nors iškiltų likvidumo sunkumų. Tačiau šiandien tokių paskolų poreikio nėra, komerciniai bankai nėra kreipęsi dėl tokios paramos.
Lietuvos banko vadovas minėjo, kad šių metų spalio 1-3 d. įmonių indėlių suma komerciniuose Lietuvos bankuose padidėjo 15 mln. litų, o privačių asmenų – 57 mln. litų.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas pripažino, kad komerciniai bankai sugriežtino paskolų išdavimą, tačiau pažymėjo, jog verslininkų projektų kreditavimas nemažėja. R.Šarkinas nurodė, kad šiemet per pirmuosius aštuonis mėnesius įmonėms bankai suteikė apie 5,2 mlrd. litų, pernai tuo pačiu laikotarpiu – apie 5 mlrd. litų.
R.Šarkinas teigė, kad Lietuva pasimokė iš 1994-1995 m. bankų krizės. Sukurta griežtos komercinių bankų priežiūros sistema, dabartiniai bankai yra konservatyvūs ir atsargūs, komercinių bankų indėlininkų interesus gina Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymas.
Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas, „Swedbank“, „DnB Nord“, „Snoro“, Ūkio, „Nordea“ bankų Lietuvos skyriaus vadovai susitikime patvirtino, kad bankai dirba įprastu ritmu.
Tomas Beržinskas
