Kuršėnų gamtininkų centre daugėja gandrų, nukentėjusių nuo stiprių vėjų. Į elektros laidus ar iš lizdų nublokšti paukščiai gelbėjami rūpestingų žmonių. Gamtininkų centre slaugomi gandrai iš viso krašto.
Bulvienoje sulaukė žmonių
Žarėnų (Šiaulių rajonas) kaimo pakraštyje gyvenantis Virgilijus Vaitkus, vėlų vakarą, apie vienuoliktą valandą, važiavęs namo, savo bulvėse pamatė kažką įtartinai boluojant. Atrodė panašu į susilenkusio žmogaus siluetą. Virgilijus pamanė, kad į bulves įsisuko vagis. Dar riktelėjo, kad jį išbaidytų.
Rytą drauge su jam talkinančiu vyru pamatė bulvėse stovintį gandrą. Jis ilgai nesitraukė iš tos pačios vietos. Kilo įtarimų, kad paukščiui kažkas negerai.
Priėję pamatė, kad jo sparnas nukaręs.
Vyrai gandrą sugavo, parsinešė į namus. Lūžusį sparną parišo tvarsčiu. Apie sužeistąjį telefonu pranešė Kuršėnų kūrybos namų Gamtininkų centrui bei „Šiaulių krašto“ redakcijai.
Jį buvo bandyta pašerti sugautais karosiukais. Kai į sodybą atvyko Kuršėnų gamtininkų centro vadovas Vytautas Uosis, žuvelės gulėjo nepaliestos.
Manoma, kad vėjo gūsis vieną iš jauniklius auginančių gandrų bus bloškęs į elektros laidus.
Antrasis gandras, pakilęs iš ant stulpo maždaug už 150 metrų esančio lizdo, dar ilgai suko ratus virš tos vietos, kur buvo stovėjęs sužeistasis.
V. Vaitkus mena, kad maždaug prieš penkerius metus vėtra šį gandralizdį buvo numetusi nuo stulpo. Paukščiai tada nenukentėjo. Jie čia vėl susikrovė lizdą.
Virvelė tampa spąstais
Žarėniškis gandras Gamtininkų centre paleistas į aptvarą pas kitus du jo gentainius. Vienas – sužeistu sparnu suaugęs, kitas – sveikas jauniklis. Rytą visi trys nesipykdami stoviniavo drauge.
Kitame aptvare įkurdinti dar du gandrai.
Dauguma gandrų į Gamtininkų centrą pateko prasiautus šios vasaros vėtroms.
Du gandriukai po audros atvežti iš Joniškio, dar du – iš Kelmės rajono, nuo Užvenčio.
Akmenės rajono aplinkos apsaugos agentūros vedėjas Augustinas Lenkutis atvežė jau antrą gandrą. Abu jie – vienodai pažeistais sparno kaulais. Gamtininkų centro vadovas V. Uosis spėlioja, ar jie nebus tapę brakonierių taikiniu.
Beržtvų kaimo netoli Kuršėnų gyventojas Vytautas Milašauskas atvežė gandriuką sužalota koja. Jis apsivyniojo lizde buvusiu špagatu, o mokydamasis skraidyti, iškrito iš lizdo.
Gamtininkų centro darbuotoja Dana Kačinskienė, su žirklėmis rankoje išpainiodama gandriuką, apstulbo prie dviejų jo kojų pamačiusi ir trečiąją. Nukirpus špagatą, ji nukrito. Matyt, ši koja – į tą pačią virvutę įsipainiojusio kito gandriuko.
V. Uosio teigimu, gandrai į špagato pinkles pakliūna neretai. Virveles, kuriomis surišami suspausto šieno ar šiaudų ryšuliai, laukuose palieka žmonės, nesuvokiantys, kad paukščiams jos gali tapti pražūtingais spąstais. Jomis, su šapais parneštomis į gandralizdį, pirmiausia apsiveja jaunikliai. Virvutės veržiami sparnai, sutrikus kraujo apytakai, nudžiūva, kojos išsiklaipo.
Sveikieji bus išleisti
Sveikieji gandrai pavasarį iš Gamtininkų centro bus paleisti į laisvę, o sužalotiems lemta tapti nuolatiniais jo gyventojais.
Po pastarųjų vėtrų į Gamtininkų centrą patekusį gandriuką išsivežė kuršėniškis. Jį augins iki pavasario. Prieš tai įsitikinta, kad sodyboje yra geros sąlygos jam auginti.
V. Uosio teigimu, būna, kad po audros rastus gandriukus žmonės pasilieka auginti, bet, artėjant rudeniui, atveža į Gamtininkų centrą. Gandrą išlaikyti drauge su vištomis iki pavasario nėra lengva. Pirmiausia reikia žinoti, kuo maitinti gandrus.
Vienas centro lankytojas gyrėsi gandrą per žiemą išmaitinęs vandenyje mirkytu batonu. V. Uosis nusistebėjo, kad paukštis, maitinamas bado dieta, išgyveno.
Algimantas BRIKAS