Tokią žiemą ir artėjančias šventes mums spėja etnologas, profesorius, gamtos mokslų daktaras Libertas Klimka.
Reikia stebėti zuikių pėdutes sniege
„Gruodžio pradžioje sniegas nėra naujiena. Sakydavo, kad šv. Barbora (gruodžio 4 d.) žiemą išvaro arba prašviesina žiemos dienas. Kodėl? Todėl, kad gruodas dažniausiai jau laikosi visą parą. Ir, kai iškrenta sniegas, naktys atrodo šviesesnės, nebaugu iš namų išeiti sutemus. Atrodo, kad aplinkui žymiai šviesiau, nes ledo kristaliukuose atsispindi mėnesiena“, – pasakoja profesorius.
Jis taip pat dalijasi senolių išmintimi, kada jau reikėtų laukti tikrosios žiemos.
„Dar yra toks pasakymas: jeigu pirmasis sniegas išsilaiko tris dienas ir zuikis sniege palieka savo pėdutes, po mėnesio būna tikra žiema. Tik gaila, kad dabar, gyvendamas mieste, negaliu patikrinti, ar zuikis paliko tas pėdas ar ne, – juokiasi etnologas. – Zuikutis iš miško jau ateina turbūt želmenų ieškoti. Ir, jeigu jis tai daro, vadinasi, jis jau ruošiasi žiemai ir tas pasakymas, kad po mėnesio bus tikra žiema, tai patvirtina.“
Iš meškos valdžią perima briedis
Na, o lapkričio 30-ąją baigėsi priešžiemis, šv. Andriejaus diena. Ji, anot prof. Liberto Klimkos, gamtai yra reikšminga.
„Kaime sakydavo, kad šią dieną žiemos miegu užmiega meška ir pasikeičia gamtos valdovas. Kai meška užmiega, savo karūną atiduoda briedžiui. Dabar gamtoje karaliaus jis. Paskui būna pusiaužiemis sausio 25-ąją, o kovo 25-ąją, kada meška atbunda, vėl atsiima savo valdžios regalijas iš briedžio, – gamtos gyvenimo tvarką aiškina gamtos mokslų daktaras.
Šis meškos ir briedžio viešpatavimas yra labai senų laikų, primityvaus, archajiško, vadinamojo medžiotojų kalendoriaus reliktai, kurie buvo dar gentinėje santvarkoje, tai yra labai seni laikai – akmens, geležies amžiaus pradžios laikotarpis, kai susiklostė tie tikėjimai.“
Verta suklusti įvairių kultūrų augintojams
Norint sužinoti, kokia žiema bus po Kalėdų, prof. L. Klimka pataria stebėti dienas po šv. Liucijos, t.y. gruodžio 13-osios.
„Gruodžio 13-oji yra vadinama Šviesos diena. Nuo šios dienos vakarai nebetrumpėja, saulutė visą laiką leidžiasi tuo pat metu. Tada žmonės žiūrėdavo dvylika dienų iki šv. Kalėdų, kitaip sakant, iki saulėgrįžos šventės ir kiekviena diena atitinka kitų metų mėnesį.
Pavyzdžiui, jeigu gruodžio 13-oji snieguota, tai sausis laukia irgi gilus sniego. Vasaris atitinka gruodžio 14-osios orus ir t.t. Taip pat reikia žiūrėti, koks oras priešpiet ir popiet – nuo to priklauso, kokia bus mėnesio pirmoji ar antroji pusė, – patarė stebėtojas ir žinovas. – Mano stebėjimai pastaruoju metu dar neblogai pasitvirtina.“
Visai neseniai prabėgusi šv. Andriejaus diena profesoriaus teigimu, taip pat yra pranašiška, bet daugiau derliui. Tad verta suklusti įvairių kultūrų augintojams.
„Jeigu tądien snyguriuoja, gerai pupos ir žirniai užderės, jeigu lynotų, drėgna būtų – gerai rugiai žydės, geras jų derlius bus – tokie spėjimai, susiję su šv. Andriejaus diena. Tačiau visas adventas yra reikšmingas ateinantiems metams. Ypatingai, jeigu dažnas šerkšnas būna, laukia derlingi metai“, – sako etnologas.
Tiesa, prisiminus lapkričio 30-osios dieną, ji buvo rami, nešalta, bet apniukusi. Paklaustas, ką tai byloja apie ateinančius metus, prof. L. Klimka sako: „Reiškia, derliaus požiūriu bus vidutiniai, niekuo ypatingai neišsiskiriantys metai“.
Prognozuoja permainingą žiemą
Apibendrindamas šios žiemos orus ir paklaustas, ar šią žiemą sulauksime didelių šalčių, profesorius sako: „Man atrodo, bus permaininga ši žiema su atlydžiais, kontrastais.
Gaila dabar esu priverstas gyventi mieste, nes turiu daug įvairių darbų, nors pernai dar laikiausi kaime, ir negaliu sekti gamtos požymių. Pavyzdžiui, nemačiau, kaip šiemet išskrenda paukščiai, kaip atšalo vanduo, nes tai yra svarbu, ar drumsčiasi jis, ar ne, kurmiai dar aktyvūs, ar ne, kaip praskrido svirbeliai – į šiaurę ar į pietus – visa tai yra labai svarbu.
Deja, aš to stebėti negalėjau, mieste žmogus gyvendamas yra atskirtas nuo gamtos, todėl bijau pasakyti, kokia tiksliai bus ši žiema.
Tačiau kaimuose žmonės spėdami orus sudėdavo visus požymius į vieną ir tuomet darydavo išvadas, nes pavieniai požymiai gali būti klaidingi. Ir spėjimus darydavo žmonės, kurie turi patyrimą, seni, daug ko matę, žinantys senovinius papročius“.
Šaltinis: www.rinkosaikste.lt
