Klausui Mulleriui patinka pranešinėti geras naujienas. Vokietijos Federalinės tinklų agentūros vadovas apie situaciją dujų rinkoje savo „Twitter“ paskyroje rašo kasdien, o pastaruoju metu jo pranešami skaičiai apie kuro saugyklų užpildymo lygmenį auga. Kovo viduryje Vokietijos kuro saugyklos buvo užpildytos tik 24 proc. Per Velykas šis skaičius pakilo iki 30 proc. Gegužės viduryje jis jau siekė 41 proc., o praeitą savaitę K. Mullerio skaičiai pirmą kartą parodė, kad yra užpildyta daugiau nei pusė saugyklų. „Dujų tiekimas Vokietijoje išlieka stabilus“, – pasididžiuodamas pranešė vadovas.
Situacija gerėja ir kitose Europos valstybėse – čia dujų saugyklos dabar yra užpildytos vidutiniškai daugiau nei 50 proc. Be to, daugelis Briuselyje mano, kad Europos Sąjunga iki metų pabaigos bus sukaupusi pakankamai dujų, jog net jeigu Maskva ir nuspręstų žiemą apriboti tiekimą, valstybės bus tam pasiruošusios.
Nors iš pirmo žvilgsnio norėtųsi sakyti „misija įvykdyta“, politikų nuotaikos yra daug geresnės nei reali situacija – šios saugyklos iš dalies yra pildomos rusiškomis dujomis. Maskvos valstybinis dujų monopolis „Gazprom“ sustabdė dujų tiekimą Lenkijai, Bulgarijai, Suomijai, Danijai ir Nyderlandams, tačiau ji ir toliau tiekia dujas savo svarbiausiems klientams, įskaitant ir Vokietijos „Uniper“ ir Italijos „Eni“.
Remiantis naujausiais Briuselyje įsikūrusios ekspertų grupės „Bruegel“ duomenimis, į Vakarus kas savaitę atiteka apie 1,6 mlrd. kubinių metrų dujų, daugiausia per „Nord Stream 1“ dujotiekį Vokietijoje. Dėl šios priežasties, Rusija išlieka trečia didžiausia dujų tiekėja Europoje. Maždaug penktadalis čia sunaudojamų ir kaupiamų dujų atkeliauja iš Vladimiro Putino imperijos. Šiuo metu didžiausias gamtinių dujų tiekėjas Europoje yra Norvegija.
Šie skaičiai neramina dėl dviejų priežasčių. Pirmiausia, jie parodo, kad Europa, pirkdama dujas, ir toliau finansuoja Kremliaus karo mašiną. Visų antra, tai prieštarauja Europos Komisijos viceprezidento Franso Timmermanso pažadui iki metų pabaigos daugiau nei dviem trečdaliais sumažinti pirkimus iš Rusijos. Priešingai, nei buvo teigiama viešuose pareiškimuose, Europos politikų ir pareigūnų prioritetu išlieka saugyklų pildymas prieš žiemą. „Mums nerūpi, iš kur ateina šios dujos“, – sakė vienas vidaus šaltinis. Net Lenkija, kuri nutraukė visus ryšius su „Gazprom“, ir toliau remia Rusijos iškastinio kuro rinką, tik tai ji daro per Vokietiją.
Net Lenkija, kuri nutraukė visus ryšius su „Gazprom“, ir toliau remia Rusijos iškastinio kuro rinką, tik tai ji daro per Vokietiją.
Geriausiu atveju, iki metų pabaigos Europos Sąjunga sugebės sumažinti rusiškų dujų importą tik perpus, o ir tai įvyks tik jeigu viskas bus gerai, pranašauja Jensas Geieris, centro kairiosios socialistų ir demokratų partijos frakcijos Europos Parlamente vadovas. „Europos Komisija užsibrėžė ambicingus tikslus, tačiau vis dar nėra aišku, kaip reikės juos pasiekti“, – sakė parlamentaras. Jo nuomone, Briuselio planai tėra labiau „įtikinėjimo priemonė“.
Situacija yra panaši kalbant ir apie energijos taupymą. Europos Komisija savo išsikeltų tikslų įgyvendinimą iš esmės perleido į Europos Sąjungos valstybių narių rankas. Svarbu ir tai, kad Briuselio žadamų įstatymų priėmimas paprastai trunka kelis mėnesius, o dauguma reglamentų bus kodifikuoti ne anksčiau nei kitų metų pradžioje.
Geras tokios situacijos pavyzdys – Briuselio vangumas keičiant dujas vandeniliu pramoniniuose procesuose. Europos Komisija pradėjo dešimtis bendrų europinių projektų ir gavo daugybės įmonių paraiškas, tačiau jos vis dar nėra patvirtintos. „Komisija turi kuo skubiau imtis tolimesnių veiksmų“, – maldavo energetikos ekspertas J. Geieris.
Rusiškų dujų pakeitimas suskystintomis gamtinėmis dujomis taip pat neįgauna pagreičio. Europos Sąjunga pasirašė daugybę naujų kontraktų su suskystintų dujų tiekėjais Jungtinėse Amerikos Valstijose, Šiaurės Afrikoje ir Centrinėje Azijoje. Tuo metu buvo kalbama apie „rekordinius importo lygius“. Tačiau Europos Sąjunga nesugeba nuspręsti, kaip gaunamas dujas reiktų paskirstyti po visą žemyną.
Ispanija dujotiekiu yra sujungta su Šiaurės Afrika ir turi šešis pilnai įrengtus pakrantės terminalus, į kuriuos būtų galima tiekti suskystintas dujas iš viso pasaulio. Tačiau iš Pirėnų pusiasalio į Šiaurės Europą galima tiekti tik nedidelį dujų kiekį, kadangi Prancūzija jau daugelį metų neleidžia tiesti dujotiekio per Pirėnų kalnus. Net ir šiandien Prancūzijos valdžia atsisako patvirtinti šį projektą.
Pastangos taupyti energiją taip pat nepasiteisino. Iki šiol tik kelios Europos Sąjungos valstybės atsižvelgė į patarimus pradėti atitinkamas reklamos kampanijas ir paramos programas. Vietoje to, valstybės siekia palengvinti finansinę namų ūkių ir verslų naštą mažindamos mokesčius bei taikydamos nuolaidas ar subsidijas. „Dažniausiai tai daro didelę žalą, – perspėjo „Bruegel“ ekspertas Georgas Zachmannas. – Kainas iškreipiančios priemonės didina vartojimą ir į tiekėjų kišenes atneša papildomą pelną.“ Dar blogiau tai, kad šios programos kainuoja milžiniškus pinigus, kurių vėliau pritrūks atsinaujinančios energijos plėtrai skirtuose biudžetuose.
Vokietijos ekonomikos ir technologijų ministerija šią savaitę pradėjo energijos taupymo kampaniją, kuria sieks mokyti piliečius efektyviau vartoti energiją, ypač kalbant apie šildymą. Tačiau yra ir kitų potencialiai veiksmingesnių idėjų. Ekonomistė Veronika Grimm, Ekonomikos ekspertų tarybos, konsultuojančios Vokietijos vyriausybę, narė, pasiūlė mokėti premijas gyventojams, kurie iki tam tikro lygio sumažintų savo dujų suvartojimą: „Premijos taptų didele paskata ir būtų patikima priemonė Vokietijoje.“
Ekonomistė Veronika Grimm, Ekonomikos ekspertų tarybos, konsultuojančios Vokietijos vyriausybę, narė, pasiūlė mokėti premijas gyventojams, kurie iki tam tikro lygio sumažintų savo dujų suvartojimą.
Deja, Vokietijos vyriausybės koalicija šio pasiūlymo neišgirdo. Bet V. Grimm įsitikinusi jo veiksmingumu. Ji mano, kad ši idėja netgi galėtų atnešti finansinės naudos valstybei. Jeigu dujų kainos rudenį toliau augs, koalicija svarstys naujas pagalbos vartotojams priemones. „Bet jeigu žmonės būtų finansiškai skatinami taupyti dujas, jie patys nusiimtų dalį savo naštos.“
Bet ekspertai nerimauja, kad su kiekvienu saugyklų užpildymo procento padidėjimu valdžios siekis kuo geriau pasirengti galimiems tiekimo sutrikimams mažės, nors potencialaus pavojaus tai nesumažins. Net jeigu V. Putinas ir nenutrauks dujų tiekimo, per vasarą jis gali sumažinti eksportuojamų dujų kiekį.
Vokietijos Federalinė tinklų agentūra, pramonės atstovai bei politikai ir toliau dirba planuodami, ką reiktų daryti ekstremalios situacijos ar dujų stygiaus atveju. Agentūra paprašė maždaug 2500 įmonių iki gegužės vidurio pateikti duomenis apie jų dujų suvartojimą ir informaciją apie jų gaminius. Netrukus visi surinkti duomenys bus patalpinti specialioje interneto platformoje.
Norint išvengti dujų normavimo ir įmonių skatinimo dėl viso pikto taupyti dujas, Vokietijos pramonės asociacija BDI prieš kelias savaites pasiūlė aukciono procedūrą, kurios veikimas būtų panašus į laipsnišką anglies energijos atsisakymą. Įmonės, atsisakiusios tam tikro dujų kiekio mainais už kompensaciją, savo pageidaujamą gauti sumą paskelbtų tam tikroje platformoje. Sandoris būtų sudarytas su mažiausią sumą pasiūliusiais verslais.
Vokietijos Federalinės tinklų agentūros vadovas K. Mulleris taip pat išreiškė palaikymą šiam aukciono modeliui, bet jo įgyvendinimą pradėti sunku. Nors buvo sukurta darbo grupė, kuriai yra pavesta parengti tokio modelio planą, Roberto Habecko vedama ekonomikos ministerija iki šiol neparodė jokio aiškaus ženklo, kad vyriausybė sutiktų įgyvendinti šią idėją ir skirtų tam reikalingas lėšas.
Tačiau prieš tai reikia atsakyti į dar vieną mįslę – ką daryti, kad įmonės, kurių produktai yra ypač svarbūs daugeliui kitų klientų tiekimo grandinėse, nesugalvotų taip pat sudalyvauti šiame aukcione?
Ekonomikos ministerijos atstovai teigia, kad prieš įdiegiant aukciono sistemą, reikia surinkti pakankamai duomenų apie įmonių dujų vartojimą. Šios idėjos priešininkai teigia, kad būtinus produktus gaminančios įmonės gali pakelti savo produktų kainas, o tai sumažintų tikimybę, kad jos apribos savo gamybą – ką jos tikriausiai padarytų, siekdamos gauti valstybės priedus už dujų taupymą.
Vokietijos vyriausybė, matyt, tikisi, kad stambūs pramonės klientai vis vien sumažins savo dujų vartojimą dėl kylančių kainų. Žinoma, tai įvyks tik jeigu tai nepakenks gamyklose veikiantiems įrenginiams. „Mes jau dabar pastebime, kad didžiausi mūsų klientai pradeda mažinti savo vartojimą“, – sakė didelės dujų kompanijos generalinis direktorius.
Atsižvelgiant į situacijos sudėtingumą, kai kurie ekspertai pataria vasarai, atsargumo dėlei, išjungti dujas naudojančias elektrines, ir, vietoje jų, leisti veikti anglimi kūrenamoms elektrinėms. Taip nemažas dujų kiekis galėtų keliauti į saugyklas. Tačiau Vokietijos vyriausybė tokių veiksmų imtųsi tik atsiradus rimtam trūkumui. Čia svarbu prisiminti ir tai, kad ekonomikos ministras R. Habeckas priklauso Žaliųjų partijai, taigi būtų sunku įtikinti jo bendražygius pereiti prie anglies bijant dujų trūkumo.
Pastaba: Vokietija imasi skubių veiksmų siekdama užtikrinti savo poreikius energetikos srityje, kai sumažėjo gamtinių dujų tiekimas iš Rusijos, sekmadienį pranešė šalies vyriausybė. „Norint sumažinti gamtinių dujų vartojimą, reikės mažiau jų naudoti gaminant elektrą, todėl reikės naudoti anglimi varomas elektrines“, - pareiškė šalies Ekonomikos ministerija.
Ekonomikos ministras R. Habeckas teigė, kad sugrįžimas prie anglimi varomų elektrinių yra skaudi, bet absoliučiai reikalinga būtinybė. Apie šį žingsnį paskelbta, kai „Gazprom“ praėjusią savaitę pareiškė ketinanti žymiai sumažinti dujų tiekimą Europai.
