„Voveruškos rastos miške, išėjom pasivaikščioti ir suradom. Įmanoma rasti, tarp samanų nesušalę“, - pasakoja grybautoja Rita.
Taip, taip, ir čia jūsų akys neapgauna. Zarasų krašte savaitgalį leidusi panevėžiečių šeima negalėjo patikėti, kad miškelyje palei ežero pakrantę ras šitiek šviežių grybų. Po nukritusių lapų krūva pasislėpę šviesiu kotu ir kietomis galvomis grybai pasirodo ne tokie žinomi, bet valgomi.
Grybauti mėgstantys panevėžiečiai spėjo greičiausiai aptikę pilkšvųjų kreivabudžių augimvietę. Grybus pažįstanti ir nuo vaikystės juos renkanti panevėžietė Rita sako, kad kreivabudės tikri rudeniniai grybai.
„Kreivabudes renka žmonės ir kaip karbonadus kepa, apvolioja miltuose ir kepa, sako kaip žuvies, kaip karbonado skonis. Įdomus skonis“, - sako Rita.
O štai užkietėjęs grybautojas Vytautas sako miške grybaujantis nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens. Ir tikina – klaidžioti po mišką jam tuščiomis niekada netenka.
„Baravykai, kaip sakoma, ir Afrikoj baravykai, negalima su niekuo palyginti. Bet yra ir kitų tikrų grybų, tai gudukai ar ten žaliuokės, ar pilkutės - geri grybai, valgomi, niekada nuo jų neapsinuodysi“, - tikina Vytautas.
Pasak miškininkų, keletas rūšių žinomesnių rudeninių grybų, kaip guotės ar žaliuokės, gali augti vėlų rudenį ir net žiemą, todėl tuo stebėtis nereikėtų.
„Jeigu nėra žiemos, nėra šalčio, tai tų grybų galima rasti visada. Grybams kas yra pagrindas – tai šiluma ir drėgmė, o jei turim ir to, ir to, o žinom, ruduo buvo gana lietingas ir vėl šiluma, tai tikrai grybų galima rasti“, - pasakoja miškininkas Egidijus Kaluina.
Dar prieš porą metų toje pačioje Žaliosios girioje tarp nurudavusių viržių patys miškininkai buvo radę tiltus voveraičių. Jei nėra sniego ir oras leidžia, miške ilgai galima rasti grybų, ir pačių įvairiausių.
„Kai mes Žaliojoj girioj kirtom kalėdines eglutes ir užėjom tokį kaip ir lopinėlį, ten pririnkom kvadratiniame metre apie 50 grybų“, - prisimena miškininkas.
Patyrę grybautojai sako, kad šiuo metu dar galima rasti ir gluosninių kreivabudžių. Jų dairytis reikėtų ant medžių kelmų, stuobrių. Šių grybų viršus lygus, pilkas, kotas baltas. Dažniausiai jos auga nedidelėmis grupelėmis ar kolonijomis. Tai valgomas, vertingas grybas – ši rūšis net auginama dirbtinai ir parduodama prekybos centruose.
Nors gamtoje grybų dar galima ne tik rasti, bet ir prisirinkti jų valgymui seni grybautojai pataria visus grybus rinkti iki pirmų šalnų.
