Gana neįprastą vaizdą galima pamatyti vienoje iš Kryžkalnyje esančių degalinių. Gandras lesa tiesiai iš merginos delno. Ši atkiša prakąstą obuolį – gandras kapoja ir jį. Šioms išvažiavus, raudonkojis eina ieškotis draugijos kitur. Kone snapu apkapojęs kitus praeivius ir mažai ką pešęs, patraukia į netoliese esančią kavinę.
„Aš tai tikiu, kad tas gandras yra tokia tradicija. Priėmiau jaunų barmenikių, tai ir tas gandras čia pasirodė. Jisai gal ką atneš čia mums“, – šmaikštauja kavinės šeimininkas Petras Bertašius.
Jaukus gandro jauniklis savo bėdas išsipasakoti nepabijojo ir televizijos žurnalistams.
Ornitologai sako, kad būtent tokiu savotišku šniokštimu gandrų jaunikliai kaulija tėvų maisto. Tokią pačią taktiką raudonsnapis taiko ir kavinės lankytojams.
„Lankytojai ir prieina, ir filmuojasi. Atsiranda ir tokių lankytojų ir net priekaištų duoda, kad jį į tvartą uždaryti, ar ką daryti. Bet aš žinau, kad jisai yra sveikas, jis turi pats pasirūpinti, prašiau, kad niekas jo nešertų ir kad savaime išgyventų“, – sako Petras.
Laukinius gyvūnus gelbėjantys specialistai sako, kad visoje Lietuvoje suskaičiuojama apie trisdešimt tokių prijaukintų gandrų. Jie glaudžiasi, kur daugiau žmonių ir maisto: ne tik prie degalinių ar kavinių, bet ir prie parduotuvių. Tokie gandrai paskrenda ir yra sveiki, bet pripratę gauti maistą iš žmogaus ir nesivargina stengtis jo ieškotis patys.
„Jeigu gandras, nors ir jauniklis, yra visiškai sveikas, labai prašome jo nemaitinti, kategoriškai. Tiesiog vyti nuo namų, kad jisai eitų, rinktųsi sau maistą, eitų ieškotų savo gentainių, sudarytų būrius ir galėtų sėkmingai išskristi“, – perspėja Gyvūnų globėjų asociacijos atstovė Jurgita Gustaitienė.
Kita bėda yra su sužeistais gandrais. Štai šiame gyvūnų globėjų asociacijos filmuotame vaizde matoma, kaip į laisvę vienas po kito paleidžiami sužeisti, bet jau išgydyti gandrai. Tikimasi, kad anksčiau ar vėliau jie susipras ir išskris į šiltuosius kraštus, tačiau ornitologai dėl užsitęsusios sausros šiuos metus jau praminė gandrų bėdų metais ir rudeniop tokių istorijų, manoma, vis daugės.
„Dauguma gandrų šiemet neperėjo, dauguma gandrų nesugebėjo išauginti jauniklių dėl blogos vasaros, dėl maisto trūkumo. O tie, kurie perėjo, jų jaunikliai yra silpnesni, ir jie dėl jėgų trūkumo negalėjo išskristi“, – pasakoja J. Gustaitienė.
Skaičiuojama, kad iki šiol iš Lietuvos išskrido tik maža dalis gandrų. Silpnesni, tikimasi, dar sudarys būrius ir išskris per ateinančias dvi savaites.
