Sunkmetis pakoregavo maisto pirkimo įpročius. Šeimą tenka pamaitinti už mažesnę pinigų sumą. Tad akys vis dažniau krypsta į pigesnius produktus ir nukainuotas prekes. Ar pirkdami tirštiklių, dažiklių ir kitokių maisto priedų prikimštus produktus nerizikuojame artimųjų sveikata?
Ar įmanoma paruošti pietus ar vakarienę be chemijos? Atsakymas nuvils – neįmanoma. Lietuvoje leidžiama naudoti per 500 maisto priedų. Priedų yra net duonoje. Ar jie tikrai griežtai kontroliuojami?
„Bangos“ redakciją pasiekė susirūpinusių skaitytojų laiškai. Atsakymų ieškojome Klaipėdos apskrities valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje.
Salotose - priedai
Gargždiškis Algimantas Venckus kreipėsi į redakciją, norėdamas išgirsti specialistų nuomonę apie prekybos centruose parduodamas mišraines. Nusipirkęs įvairių pupų salotų A. Venckus buvo priblokštas, kai perskaitė, iš ko jos pagamintos. „Sudėtyje, be pupų ir kitų daržovių, buvo surašyti šie priedai: tirštiklis, modifikuotas krakmolas, stabilizatoriai E-412, E-415, E-401, rūgštingumą reguliuojančios medžiagos E-260, E-330, konservantas E202, dažiklis 160a, saldiklis E954. Aš galvojau, kad šie gaminiai panašūs į tuos, kuriuos gaminamės namuose, nes centruose įrengti šių salotų ruošimo cechai, geros sanitarines sąlygos. Manau, kad ne tik aš, bet ir daugelis skaitytojų norėtų sužinoti, ar šie priedai reikalingi minėtų produktų ruošimui, ar tai žalinga žmonių sveikatai“, - laiške rašo A. Venckus.
„Gamintojas turi teisę rinktis, kokius produktus ir iš kokių žaliavų gaminti. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba kontroliuoja, kad gamyba būtų vykdoma pagal teisės aktų reikalavimus ir kad ženklinimo etiketėje būtų pateikta visa teisinga informacija apie produktą ir jo sudėtį. Vartotojas turi teisę rinktis, kokius produktus pirkti“, - atsakyme į laišką „Bangai“ rašo Rima Slaboševičienė, Klaipėdos apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vedėja – maisto produktų inspektorė.
Pasak tarnautojos, dalis gamintojų tiesiogiai maisto priedų gamyboje nenaudoja, tačiau maisto priedai į produktą patenka su gamybai naudojamais produktais, tokiais kaip majonezas, padažai, margarinas, džemas ir t. t., kurių sudėtyje yra daug maisto priedų.
„Jei ženklinimo etiketėje skaitydami produkto sudėtį matome - „padažas“, o po jo dvitaškis (:) ar skliaustelis ( ) ir nurodomos padažo sudėtinės dalys: tirštiklis, modifikuotas krakmolas, stabilizatoriai, rūgštingumą reguliuojančios medžiagos, konservantai, saldikliai ir pan., tai galime suprasti, kad visa tai į produktą pateko su padažu“, - rašo R. Slaboševičienė.
Šviežią ir aukščiausios rūšies
Mėsos gaminių gamintojai tvirtina, jog į gaminius nededa nieko, ko neleidžia įstatymas, o nuo, sakykime, pigiosios dešros žmogus nei numirs, nei susirgs, tačiau negaus energetinių resursų, kalorijų. Kelis litus kainuojančios dešros viename kilograme mėsos iš tiesų esą vos 80-90 gramų. Kuo žemesnė gaminio rūšis, tuo mažiau mėsos, tuo gaminio savikaina mažesnė.
Mitybos specialistai jaunimui ir vaikams pataria geriau vartoti tik aukščiausios rūšies mėsos gaminius, kurių gamybai nenaudojami pakaitalai. Geriausia vartoti patiems gamintus patiekalus iš grynos mėsos. Patariama pirkti šviežią mėsą, net nepakuotą, nes pakuotėse gali būti panaudotos apsauginės dujos. Mėsos kulinariniai gaminiai, kuriuos taip mėgsta pirkėjai, esą įmirkyti maisto prieduose.
„Bangos“ skaitytoja Daiva Beliokaitė atsiuntė VšĮ „Ekologinė Tėvynė“ direktoriaus Vincento Sako nuomonę, jog mūsų parduotuvėse rūkytų dešrų ir mėsos gaminių išvis nėra. „Gerbiamieji, ar kada nors klausėte savęs, kodėl Lietuvos mėsos kombinatų ir mėsinių „rūkyta“ mėsa šilumoj sugenda per porą dienų, kai tokia pat kaimiška gali stovėti mėnesius? Taigi viskas labai paprasta: parduotuvėse nėra rūkytos mėsos, yra tik mirkyta“, - rašo V. Sakas.
Abejonės dėl mėsos
Anot V. Sako, Lietuvos mėsos kombinatų ir mėsinių rūkytos mėsos gaminiai ir dešros genda, nes mėsa yra mirkoma arba prišvirkščiama aromatizatorių tirpalo, dalis druskos tokioje mėsoje pakeičiama „skonio ir kvapo stiprikliu“ - natrio gliutamatu, o kad mėsos skonis būtų stipresnis, ji dažniausiai mirkoma kraujo plazmos tirpale.
„Apie pačią mėsą net nekalbėkime. Šiandien Lietuvos mėsos kombinatai ir mėsinės savo gaminiams naudoja 10 metų senumo šaldikliuose sudžiūvusią, praradusią bet kokią maistinę vertę „mėsą“. Lietuvoje išvis nėra ekologiškai švaraus pašaro, todėl nėra ekologiškai švarios kiaulienos, kuri, beje, yra auginama chemizuotu pagreitintu būdu“, - piktinasi VšĮ „Ekologinė Tėvynė“ direktorius.
Viskas kontroliuojama
„Visos veterinarinį patvirtinimą turinčios įmonės dirba pagal įmonės standartus bei receptūras. Jų pagaminti produktai turi atitikti Lietuvoje galiojančių teisės aktų reikalavimus, todėl įmonės privalo atlikti laboratorinius tyrimus akredituotose laboratorijose.
Maisto produktų gamyba yra griežtai reglamentuota teisės aktų, jų vykdymo kontrolę nuolatos prižiūri teritorinės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos. Dėl nekokybiškų produktų gyventojai gali kreiptis nemokamu telefonu 8 800 40403 visą parą ir kiekvienas atvejis bus ištirtas individualiai bei duotas atsakymas, ar konkretus produktas yra kokybiškas ir saugus“, - teigia Klaipėdos apskrities valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.
Vida Valaitytė
