„Galvos svaigimai skirstomi, tiek centriniai, tiek periferiniai. Tiek visokių kitokių priežasčių sukelti svaigimai. Įtakos turi ir stresai, ir emocijos, ir nuovargis, be abejo“, - aiškina Santariškių klinikų gydytoja otoneurologė Aistė Paškonienė.
Pusiausvyros sutrikimai vargina vos ne trečdalį žmonių. Ir nors didesnė dalis sergančiųjų – vyresni net septyniasdešimties senjorai, gydytojai pastebi liūdną tendenciją, kad galvos svaigimu skundžiasi vis jaunesni. Iš viso paskaičiuota, kad vidutiniškai iš tūkstančio pas gydytojus besikreipiančiųjų net penkiolika skundžiasi pusiausvyros sutrikimo simptomais. O iš jų pusė skundžiasi staigiu griuvimu, ir pasak medikų, griūva jie dėl to, kad sutrinka festibiulinė funkcija, arba kitaip – apsisuka galva.
Vieni žmonės pagydomi nuo ūmaus galvos svaigimo, kiti tiesiog apgydomi ir mokomi gyventi su liga. Teigiama, kad labai priklauso, kas ją nulėmė. Todėl neverta moti ranka, kaip aiškina medikai, jeigu galvos svaigimas pasikartoja ir po kelis kartus per dieną, ar kartojasi kasdien. Pasak gydytojų, galvos svaigimas būna ir labai rimtų ligų pranašas. Pavyzdžiui, jeigu žmogus turi auglį, kamuoja ausų ligos, tai gali būti ir centrinės nervų sistemos ligos – Parkinsono liga, išsėtinė sklerozė.
Specialistai džiaugiasi, kad kuo toliau, tuo labiau diagnozuoti ligą lengviau. Tačiau pabrėžia, kad tik jie ir gali nuspręsti, kokio tyrimo reikia – rotacinės kėdės, kurioje pacientas tiriamas tamsoje, ar testuojant infraraudonaisiais spinduliais.
O tam, kad netektų čia kreiptis, gydytojai pataria – kuo daugiau judėsime, o ypač šoksime, pavyzdžiui, kepurinę, tuo didesnė tikimybė, kad niekada nesvaigs galva.
Plačiau apie tai - TV3 reportaže.