Jau visai netrukus, nuo gegužės 24-osios, Lietuvoje pradeda galioti galimybių pasas. Jį turintiems gyventojams atsivers galimybės užsiimti daugiau veiklų – bus galima lankytis barų ir kavinių viduje, dalyvauti šventėse ir renginiuose.
Nuspręsta, kad galimybių pasu be reikalavimo turėti imunitetą nuo Covid-19 ar testuotis turės visi ne vyresni nei 16 m. amžiaus vaikai.
Širinskienė: į barą leidžia, o mokyklą – ne
Seimo narei, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narei Agnei Širinskienei ši tvarka nesuprantama. Pasak parlamentarės, įtraukus vaikus į galinčių naudotis galimybių pasu sąrašą, yra iškreipiama paso idėja.
„Tikrai nesu prieš tai, kad vaikai būtų aktyvūs, socializuotųsi, bet kadangi pati paso idėja yra saugesnis žmonių bendravimas, kur tiesiog sudaromos išskirtinės sąlygos žmonėms, kurie yra arba paskiepyti, arba testuoti, arba persirgę.
Tuo tarpu vaikai, kaip amžiaus grupė, nėra diferencijuojami. Galimybių pasas, kaip yra surašyta Vyriausybės, būtų suteikiamas bet kokiam vaikui. Nebūtinai jis bus testuotas, nebūtinai jis bus persirgęs arba, nebūtinai jis bus vakcinuotas“, – tv3.lt komentuoja A. Širinskienė.
Dėl tos priežasties, kaip sako parlamentarė, yra padidinama užsikrėtimo rizika tiems žmonėms, kurie galimybių pasu naudojasi prieš tai pasidarę Covid-19 testą ir gavę neigiamą jo atsakymą.
„Jeigu mes sakome, kad galimybių pasas yra saugiai žmonių grupei, kuri, tikėtina, kad mažesnę riziką turi būti ir nešiotojais, tikėtina, kad turi mažesnę riziką užsikrėsti, kyla klausimas, kaip yra su vaikais. Jų rizika iš tiesų yra pakankamai didelė, jie dažnai būna besimptomiai.
Tai gali būti, kad atėję į tą patį barą jie, būdami besimptomiais užkrės kitus asmenis, tarkime, tuos pačius, kurie atėjo po testo pasidarymo ar neturi imuniteto. Iš esmės dingsta saugumo idėja“, – samprotauja A. Širinskienė.
Kitas dalykas, kuris A. Širinskienei nesuprantamas – kodėl galimybių pasas vaikams kavinėse, baruose ir renginiuose lenkytis leidžia, tačiau einant į mokyklą, testai ir toliau lieka reikalingi. Pasak Seimo narės, šis sprendimas yra tiesiog paradoksalus.
„Kada mes kalbame apie vaikus mokykloje, sakome, kad jiems yra privalu kas savaitę testuotis. Bet kai kalbame apie vaikus baruose, kažkodėl sakome, kad jie turi galimybių pasą ateiti bet kada ir testavimas nėra privalus.
Šioje situacijoje tikrai nematau jokios logikos, išskyrus viena – kad Laisvės partija dirba augindamasi savo labai liberalius rinkėjus, kuriems yra svarbiau būti baruose negu kad eiti į mokyklą ir ten mokytis“, – sako A. Širinskienė.
Iliustracija dėl galimybių paso suteikimo vaikams savo socialiniuose tinkluose pasidalino ir Seimo narys Aurelijus Veryga.
Usonis: sąlygos turi būti vienodos
Profesorius, gydytojas-pediatras Vytautas Usonis sako, kad galimybių paso suteikimas vaikams atrodo keistai. Profesoriui taip pat užkliūna tai, kad pramogauti ar pavalgyti viešose vietose planuojantiems vaikams testo nereikia, o norintiems į mokyklą – testuotis privalu.
„Vienas dalykas yra akivaizdus – taisyklė turi būti vienoda. Saugumo taisyklė turi būti vienoda. Jeigu manome, kad gali leisti visus, reiškia, leidžia visus. Jeigu galima iki baro, tai tuo labiau galima į mokyklą. Jeigu negalima į mokyklą, nes mokykloje kolektyvas susirenka, reiškia – negalima ir kitur, kur yra kolektyvas“, – tv3.lt komentuoja V. Usonis.
Antra, kaip sako profesorius, galimybių pasas juk suteikiamas tiems, kurie teoriškai turėtų būti saugesni už kitus.
„Kalbant apie vaikus, ypač iki 16 m., tai 15 m. kūdikėlis, aktyvumo, galimybių užsikrėsti prasme, kuo jis skiriasi nuo 17 m. suaugusiojo? Nemačiau to dokumento, nelabai dėkinga komentuoti tai, ko nematei, bet man svarbiausia, kad yra tos pačios amžiaus grupės žmonių skirtumas, kad vienomis aplinkybėmis galima, kitomis negalima. Šito niekaip negali būti“, – sako V. Usonis.
Profesorius sako nesuprantantis, kodėl tiems patiems vaikams susirinkti į kavinę, žaidimų klubą yra leidžiama ir be testo, tačiau mokykloje tai pačiai grupei jau reikia testuotis.
„Sakyčiau, dar didesnis pavojus yra viešoje vietoje, nes mokykloje yra pastovus kontingentas, klasė yra ta pati, ten jie visi pastoviai. Viešoje erdvėje, žaidimų vietoje, kavinėje kolektyvas labai paslankus, mobilus. Vieni atėjo, kiti išėjo, vakar buvo vieni, šiandien kiti. Lyginant su mokykla, tai yra rizika didesnė“, – svarsto V. Usonis.
Profesorius taip pat pabrėžia, kad vaikams Covid-19 nėra visiškai nekaltas virusas. Vaikai taip pat gali sirgti sunkiomis ligos formomis.
„Vaikai serga, vaikai sunkiai serga, vaikai serga kitaip negu suaugę ir jiems sukensnės formos kiek kitokios. Vaikams lieka liekamųjų reiškinių po persirgtos net lengvos formos. Kaip vaikų gydytojas daug kartų kartoju – kodėl mes lyginame sergantį vaiką su sergančiu suaugusiuoju? Palyginkime sergantį vaiką su sveiku“, – komentuoja profesorius V. Usonis.
Politologas: primena spekuliacijas
Politologas Bernaras Ivanovas problemos dėl neva tai Laisvės partijos pataikavimo būsimiesiems savo rinkėjams neįžvelgia.
„Iki 16 m. prisigers jie tuose baruose su savo „Coca-Cola“? <…> Apie tai, kad Laisvės partija kažką užsiaugins, kažkokia demagogija, nieko jie čia neužsiaugins. Dešimt naujų partijų atsiras, kol tie vaikai užaugs ir pradės balsuoti“, – tv3.lt sako B. Ivanovas.
Politologo teigimu, dėl vaikų iki 16 m. amžiaus Europoje galioja bendros nuostatos. Visur čia esą vaikai į diskusijas dėl galimybių atvėrimo nėra įtraukiami, visur jiems galimybės yra tiesiog suteikiamos.
B. Ivanovas taip pat sako, kad supriešinti mokinių testavimą mokyklose ir galimybių paso suteikimą jiems, nereikėtų. Pasak jo, vien žiūrint sociologiškai, kavinėse daugiausiai lankosi suaugę žmonės, tad vaikų ten bus mažuma.
„Bare kiek ten tų žmonių susirenka prie staliuko? Mokykla vis tik kitas atvejis. Čia nelyginčiau kavinės su mokykla, nes žmonių srautai. Kitas dalykas, kiekis į tas mokyklas dar negrįžta Lietuvoje. Reikia nepamiršti, kad savivaldybės skirtingai viską vertina ir dabar viskas į pabaigą, tad bendrai grįžimo prasmės nėra“, – sako B. Ivanovas.
Politologo teigimu, opozicijos noras kritikuoti galimybių paso idėją primena spekuliatyvius žaidimus.
„Pas mus provincijos sindromas. Bandome būti teisesni už popiežių. Reikėtų vadovautis sveiku protu ir tam tikromis jau susiformavusiomis europietiškomis praktikomis. O europietiškos praktikos, kaip ir diskusijos dėl žaliojo paso, rodo, kad vaikų faktiškai niekas nejudins ir tie dalykai yra skiriami suaugusiems.
Tai nėra tokio didelio masto problema, kad ją dar papildomai eskaluoti ir ant to bandyti užsidirbti politinius taškus, turiu omenyje tuos, kurie šiuos niuancius kelia ir bando kažką išspausti. <…>
Spekuliatyvūs žaidimai, taip vertinčiau juos. Kaip spekuliacijos, žaidimai, bandymas iš tos situacijos kažką išspausti sau. O praktine prasme, čia neverta sureiškinimo. Palyginimai su mokyklomis, manau, iš esmės yra spekuliatyvūs“, – komentuoja B. Ivanovas.
Tai buvo politinis sprendimas
Ketvirtadienį tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ ekonomikos ir inovacijų ministrės patarėjas Karolis Žemaitis teigė, kad galimybių paso suteikimas vaikams buvo politinis sprendimas.
Jis esą buvo priimtas dėl to, kad vaikai kol kas nėra skiepijami. Nuo Covid-19 Lietuvoje yra skiepijami tik vyresni nei 16 m. amžiaus asmenys. Tiesa, tokio amžiaus asmenis galima skiepyti vienintele vakcina – „Pfizer“. Visos kitos, kurios yra patvirtintos Lietuvoje, gali būti naudojamos tik pilnamečių asmenų vakcinacijai.
„Tai yra sprendimas, kuris buvo priimtas Vyriausybėje po diskusijų, nes alternatyva yra visus vaikus testuoti, kas irgi sukeltų tam tikrų klausimų ir diskusijų. Šis sprendimas buvo priimtas įtraukti vaikus automatiškai. Atsžvelgiant į epidemiologinę situaciją tie sprendimai galbūt gali keistis. Iš kitos pusės, tikslas yra kad tos veiklos vyktų saugiai ir kad visi galėtų jomis naudotis“, – laidoje komentavo K. Žemaitis.
Kam galios galimybių pasas?
- Vyriausybė numato, kad galimybių pasas žmonėms bus taikomas tada, kai:
- Praeina savaitė po antrojo „Pfizer“ ar „Moderna“ vakcinos skiepo;
- Praeina keturios savaitės po „Johnson & Johnson“ vakcinos arba pirmosios „AstraZeneca“ vakcinos dozės (praėjus 12 savaičių po pirmosios „AstraZeneca“ vakcinos dozės asmuo privalo gauti antrąją dozę arba švelnesnis karantinas jam nebus taikomas);
- Po antrosios „AstraZeneca“ vakcinos dozės;
- Persirgo COVID-19, o diagnozė buvo patvirtinta PGR tyrimu arba antigeno testu. Nuo neigiamo tyrimo rezultato turi būti praėję ne daugiau kaip 180 dienų;
- Turi bent prieš parą atliktą COVID-19 tyrimą su neigiamu rezultatu;
- Asmuo yra jaunesnis nei 16 metų amžiaus.
Ką bus galima daryti su galimybių pasu?
Su galimybių pasu viešose atvirose vietose galės susiburti 10 asmenų. Taip neribojama, kiek galimybių pasą turinčių asmenų galės rengti asmenines šventes viešose ir privačiose erdvėse.
Galimybių pasą turintys asmenys galės lankytis viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, lošimo vietų viduje. Šis švelninimas netaikomas naktiniams klubams ar kitoms pasilinksminimo vietoms. Nuspręsta, kad viduje, kaip ir lauke, lankytojai galės būti aptarnaujami iki 21 val.
Taip pat galimybių paso turėtojams leidžiama dalyvauti didesniuose renginiuose uždarose erdvėse, kur gali susiburti iki 500 asmenų. Uždarose erdvėse privalu, kad būtų užpildyta ne daugiau nei 75 proc. visų sėdimųjų vietų.
Vyresniems nei 6 metų amžiaus asmenims viso renginio metų bus privalomos apsauginės veido kaukės. Renginių vietose prekiauti maistu ar gėrimais draudžiama.
Tuo metu atvirose erdvėse renginio dalyvių skaičius taip pat bus ribojamas iki 500, tačiau apsauginės kaukės nebus būtinos.
Su galimybių pasu nebebūtų taikomas reikalavimas viename kambaryje, teikiant apgyvendinimo paslaugas, apgyvendinti tik tos pačios šeimos narius, būtų leidžiamos kelionės pramoginiais laivais neribojant galimybių pasą turinčių dalyvių skaičiaus.
Portalas tv3.lt jau anksčiau skelbė, kaip galimybių pasas galėtų atrodyti.
