„Susitarimo reglamente yra atsiradęs mūsų šaliai naudingas straipsnis, nes mes importuojame daug elektros. Šalys, iš kurių importuojama elektra, susidariusią naudą dėl viršpelnių privalo dalintis su šalimis, į kurias eksportuoja elektrą. Tas straipsnis yra atsiradęs, tačiau nereikia pamiršti, kad dabar vyksta jo derinimas per visus lygius.
Planuojama, kad dokumentas į neeilinę Ministrų Tarybą, į kurią aš ruošiuosi važiuoti, pateks rugsėjo 30 dieną. Darome viską, kad tas mums naudingas straipsnis liktų. Tokiu atveju mes turėtume pasirašyti susitarimą iki gruodžio 1 dienos su šalimis, iš kurių ta elektra į Lietuvą atiteka dėl kompensacijų už importą“, – Seime sakė D. Kreivys.
Paklaustas, kaip tai paveiktų kainas, jeigu šitoks sprendimas būtų priimtas Europos Sąjungos lygiu, D. Kreivys sako, jog šis kompensacinis mechanizmas padės sumažinti elektros kainas, bet nesiėmė vertinti, kokiu lygiu.
„Šiandien net nėra tiksliai aišku, kurios institucijos skaičiuos, ar tai biržos operatoriai, ar reguliatoriai. Čia dar tik pati šviežiausia informacija“, – sako ministras.
Europos Komisija yra pasiūliusi nustatyti laikiną viršutinę pajamų ribą mažesnes ribines sąnaudas patiriantiems elektros energijos gamintojams, kai elektra gaminama iš atsinaujinančių energijos išteklių, atominėse elektrinėse ar deginant anglį.
Šie gamintojai elektros energiją šiuo metu gamina žemomis sąnaudomis, tačiau aukšta elektros energijos kaina nustatoma pagal brangiausią gamintoją, kai elektros energija gaminama gamtinių dujų pagrindu. Tokiu būdu pigios elektros energijos gamintojai savo produkciją parduoda brangiai, o Europos Komisija šiuo viršpelnius nori apriboti.
Komisija siūlo, kad pajamų, gaunamų patiriant mažesnes ribines sąnaudas, viršutinė riba būtų 180 Eur/MWh. Viršutinę ribą viršijančias pajamas gautų valstybių narių vyriausybės ir jas panaudotų siekdamos padėti energijos vartotojams sumažinti sąskaitas.
Tačiau jeigu pinigus iš viršpelnių gautų tik elektros energiją gaminančios šalys, Lietuvai tai būtų itin nenaudinga, nes mūsų vartotojai mokėtų brangiai, o šie pinigai nukeliautų į elektros energiją mums eksportuojančias šalis ir palengvintų šalių šalių gyventojų padėtį. Jeigu valstybės pritars, kad elektros energiją eksportuojančios šalys turės dalintis viršpelniais su elektrą importuojančiomis valstybėmis, tuomet ši formulė būtų Lietuvai geresnė.
Lietuva elektros energiją importuoja iš Švedijos, Lenkijos ir Latvijos. Mūsų šalis pasigamina vos 35 proc. suvartojamos elektros energijos.