Daugelis turbūt sutiks, kad viena jautriausių temų statant ir renovuojant pastatus – gaisrinė sauga. Viešoje erdvėje vis dažniau pasirodant informacijai apie įvairius tyčia ar netyčia sukeltus gaisrus, visuomenėje šia tema imama spekuliuoti ir raginama griežtinti gaisrinės saugos reikalavimus. Bet kur yra riba tarp racionalios savisaugos ir nepagrįstų baimių?
Problema – ne reikalavimų griežtumas, o jų įgyvendinimas
Statybų bei gaisrinės saugos ekspertai sutaria: šiuo metu esantis gaisrinės saugos norminis reguliavimas yra geras, bei ragina nepulti į kraštutinumus. Specialistai pabrėžia, kad didžiausia problema – ne gaisrinės saugos reikalavimų griežtumas, o jų įgyvendinimas. Lietuvos gaisrinės saugos asociacijos (LGSA) prezidentas Kęstutis Lukošius teigia nežinąs, kuo remdamiesi kai kurie žmonės tvirtina, jog reikalavimai yra pernelyg atlaidūs.
„Natūralu ir labai žmogiška, kad gaisrinės saugos reikalavimų griežtinimu imama spekuliuoti tuomet, kai kažkas nutinka. Tačiau teigti, kad gaisras sklido todėl, kad reikalavimai yra blogi – labai naivu ir per daug drastiška. Esu įsitikinęs, kad esminis klausimas – ar spaudoje aprašomais blogais atvejais buvo įgyvendinti visi gaisrinės saugos reikalavimai? Dažnai yra kalbama apie degias ir neva nedegias medžiagas, pasikliaujama kažkieno suformuotais stereotipais, tačiau nėra domimasi, ar tie ruošiniai, kurie buvo naudojami statybose, tikrai buvo ištirti laboratorijose“, – pažymi LGSA vadovas. Pasak K. Lukošiaus, jo praktikoje per daugelį tirtų nelaimių nebuvo tinkamai įgyvendinti gaisrinės saugos reikalavimai.
Lietuvos projektavimo įmonių asociacijos valdybos pirmininkas Jonas Mulevičius taip pat pritaria, kad reikalavimai yra gerai ir tinkamai sureguliuoti, tačiau reikalauja iš specialistų kruopštaus jų pažinimo ir teisingo pritaikymo praktikoje. „Kaip ir daugelis specialistų žvelgdamas į normatyvinius reikalavimus manau, kad jie yra teisingi. Žinoma, juos reikia teisingai suprasti ir įgyvendinti. Labai svarbu, kad pats projektuotojas gerai įsigilintų į esamus reikalavimus, parengtų gerą projektą, o rangovas – tinkamai įgyvendintų bei naudotų kokybiškas ir sertifikuotas medžiagas. Tad esu įsitikinęs, kad norint turėti gerą rezultatą, visos statybose dalyvaujančios grandys turi būti labai atidžios“, – tvirtina J. Mulevičius.
LGSA prezidentas K. Lukošius pabrėžia, jog kartais statybų specialistai baiminasi ne paties gaisro, o gaisrininkų, kuriems privaloma priduoti statybų objektą. „Manau, kad šiai dienai gaisrinės saugos reikalavimai yra pakankamai griežti ir geri. Reikalavimų griežtinimas turi būti labai pasvertas, nes vien griežtinant vargu ar turėsime gerą rezultatą“, - teigia gaisrinės saugos specialistas. Jis pastebi, jog stipriai griežtinat reikalavimus gali padaugėti korupcijos atvejų, nes statybų specialistai paprasčiausiai nepajėgs įgyvendinti nustatytų reikalavimų.
Statybose – tik nedegios medžiagos?
LGSA prezidentas teigia, jog naivu būtų manyti, jog statybose turi būti naudojamos tik nedegios medžiagos. Pasak jo, net žiniasklaidoje dažnai matome plačiai aprašytų gaisrų, nors degusiuose pastatuose buvo naudojamos vadinamos nedegios statybinės bei apšiltinimo medžiagos. „Negalima suversti visos kaltės medžiagos degumo klasei. Man keista, kai kažkas sako, jog Lietuvoje yra X kiekis gaisrų, o jų priežastis – neva naudojamos degios medžiagos. Tai tikrai nėra lemiamas faktorius ir nereikia visko jam suversti. Galiu pasakyti, kad nuo statybinių medžiagų degumo gaisrai nekyla. Jie kyla dėl žmogaus veiklos, jo buities, naudojamų technologijų ir t.t.“, – pabrėžia K. Lukošius.
Nepriklausomas statinių ir jų projektų ekspertas Česlovas Ignatavičius pastebi, jog nepaisant to, kad didžiausiuose Lietuvos ir kitų šalių degusiuose pastatuose buvo naudojamos nedegios statybinės ir šiltinimo medžiagos, jie vis tiek degė. „Reikia vieną kartą suprasti reikalo esmę, kalbėti tiesą ir žvelgti į situaciją taip, kaip yra. Gaisrų priežastys yra susietos su nepakankamu gaisro sukėlėjų izoliavimu bei žmonių elgsena tuose pastatuose. Jei yra blogai izoliuoti gaisrų sukėlėjai, jei žmonės elgiasi piktavališkai, tai nedegios medžiagos pastatus nuo gaisrų vargiai ar apsaugos. Be žmonių poveikio pastatai neužsidega, išskyrus gaisrus, sukeltus žaibų bei vulkanų. Laimė, kad Lietuvoje vulkanų nėra“, – šypsosi mokslininkas.
Jis pabrėžia, jog vadovaujantis logika, paremta principu „dega/nedega“, galima atsidurti labai absurdiškoje situacijoje. „Taip protaujant galima daryti išvadą, kad dabar reikėtų perstatyti Vilniaus, Kauno, Paryžiaus, Milano, Madrido, Romos, Lisabonos katedras, kadangi jose naudotos medinės, o tuo pačiu ir degios, stogą laikančios konstrukcijos. Dar daugiau, vadovaujantis šia logika, gali atsirasti siūlymas sunaikinti viso pasaulio miškus, nes jie taip pat yra degūs“, – teigia Č. Ignatavičius.
Tiriamas statybose naudojamas ruošinys – ne atskira medžiaga
Pasak gaisrinės saugos specialisto K. Lukošiaus, Lietuvoje pagal galiojančius ir gaisrinę saugą reglamentuojančius dokumentus, laboratorijose yra tiriama bei vertinama ne atskira statybinė medžiaga, o visa sistema, kuri bus eksploatuojama pastačius ar renovavus pastatą. Tad iš esmės yra bandomas namo konstrukcijos fragmentas.
Putų polistirolo gamintojų ir vartotojų asociacijos (PPGVA) prezidentas Vytautas Čaplikas atkreipia dėmesį, jog kartais visuomenę mėginama gąsdinti ir manipuliuoti statybinių medžiagų degumo klasėmis. „Kai kurie mėgėjai nutyli, jog yra vertinamas visas konstrukcijos fragmentas, o ne atskira medžiaga. Tada prasideda įvairūs visuomenės gąsdinimai neva polistireninis putplastis yra ypatingai degus bei neatitinka gaisrinės saugos reikalavimų. Tai yra netiesa. Gaisrinių tyrimų centre buvo atliktas ne vienas bandymas, kurio metu nustatyta, kad šiltinimo sistemos su polistireniniu putpaslčiu atitinka B-s1, d0 degumo klasės reikalavimus arba, kitaip tariant, atitinka Lietuvoje galiojančius gaisrinės saugos reglamentus“, – pabrėžia PPGVA vadovas.
V. Čaplikas akcentuoja, jog polistireniniame putplasyje pagrindinis komponentas yra oras. Jo polistireniniame putplastyje yra net 98 procentai ir tik 2 procentus sudaro sunkiai degus stirenas. Pastarojo aptinkama maisto produktuose, žmonėse ir kituose gyvuose organizmuose. PPGVA prezidentas teigia, jog jei ši termoizoliacinė medžiaga būtų kenksminga žmonių sveikatai, tai ji nebūtų visame pasaulyje plačiai vartojama maisto ir medikamentų įpakavimui, transporto sektoriuje, baldų gamyboje ir t.t.
LGSA vadovas paklaustas apie pastatų šiltinimo medžiagų degumą teigia, kad reikia atsižvelgti į tai, jog medžiagos nebūna paliktos atviros, o yra izoliuojamos. „Jeigu tektų vertinti kiekvieną medžiagą atskirai, manau, būtų labai sunku pastatyti pastatą. Nes tiek plėvelės, tiek visi tvirtinimo elementai. turėtų būti nedegūs. O visiškai nedegių medžiagų yra nedaug – plienas, betonas ar smėlis. Tačiau nė viena jų gerai šilumos neizoliuoja“, – pastebi K. Lukošius.
Pasak eksperto, termoizoliacinė medžiaga neturi lemiamos įtakos gaisrui kilti. „Man tekę matyti ir nagrinėti tyrimus, kuriuose buvo bandoma pažvelgti, kokią įtaką gaisro kilimui daro termoizoliacinė medžiaga. Ištyrus labai didelį kiekį gaisrų, buvo nustatytas paprastas, bet, manau, labai logiškas atsakymas: gaisrų kiekis tiesiogiai susijęs su specifinės termoizoliacinės medžiagos dalimi rinkoje. Tad manau, nėra sąžininga teigti, jog naudojant vieną ar kitą medžiagą yra didesnė gaisro tikimybė. Jeigu yra priimti teisingi sprendimai ir paruošiami tinkami ruošiniai, termoizoliacinė medžiaga nelabai ir turi įtakos gaisrui plisti“, - akcentuoja K. Lukošius.
Jo nuomone, šiuo metu visuomenėje yra suformuota labai daug stereotipų, kai matoma tik tai, kas norima matyti. Gaisrinės saugos specialistas pabrėžia, kad visą laiką reikia vadovautis ne nuomonėmis ar gandais, o laboratoriniais tyrimais ir faktais.
Ernestas Ramonas
