Ugniagesiams simbolinę Šv. Florijono dieną specialistai vėl prakalbo apie šią problemą. Atkreiptas dėmesys į tai, ką turėtume padaryti patys, kad skaudžių tragedijų, kuomet gaisruose žūsta žmonės, Lietuvoje būtų kuo mažiau.
„Su apgailestavimu turime pasakyti, kad ypatingai pandemijos laikotarpiu turbūt daug vyresnio amžiaus žmonių liko mažiau lankomi, prižiūrimi. Tad noriu paviešinti – jei matote, kad šalia jūsų gyvena kaimynai, kurie nesvarbu, dėl kokių priežasčių neturi įsirengę dūmų detektorių, informuokite mūsų tarnybą, artimiausią padalinį. Mes atvyksime, sumontuosime“, – spaudos konferencijoje sakė ugniagesių vadas Saulius Greičius.
Anot jo, 90 proc. gaisruose žuvusių asmenų „dūmų detektorius bent jau būtų išgelbėjęs, prižadinęs, jie būtų galėję išeiti iš degančios patalpos“.
Kiek anksčiau su naujienų portalu tv3.lt bendravę ugniagesių-gelbėtojų atstovai tikino, kad šiemet gaisrų kyla šiek tiek mažiau, tačiau jie baigiasi tragiškiau – liepsnos pasiglemžia daugiau gyvybių. Anot jų, dūmų detektoriai yra būtent ta priemonė, kuri gali padėti užkirsti kelią tragiškoms nelaimėms.
„Svarbu suprasti, kad dūmų detektorius neapsaugo nuo gaisro, jo paskirtis – perspėti žmones apie jau kilusį gaisrą, apie patalpose atsiradusius dūmus. Dūmų detektorius aptinka dūmus dar nespėjus gaisrui išplisti, todėl išgirdę jo signalą žmonės dar turi laiko evakuotis iš degančio namo, arba suspėti ugnį užgesinti savo jėgomis“, – pasakojo Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus viršininkas Aurimas Gudžiauskas.
Specialistas taip pat priminė, kad nuo 2018 m. dūmų detektoriai yra privalomi, o jų priežiūra – itin paprasta:
„Autonominiai dūmų detektoriai visuose gyvenamuosiuose būstuose privalomi nuo 2018 m. gegužės mėnesio. Detektorių priežiūra yra paprasta, tereikia laiku keisti maitinimo elementus (rekomenduojama kas metus), kartą per mėnesį patikrinti veikimą ir nuvalyti dulkes. Apie išsikraunančią bateriją detektorius praneša negarsiais pyptelėjimais, tai ženklas, kad būtina ją keisti.“
Paprasčiausias prietaisas gali išgelbėti gyvybes
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, šiemet šalyje kilo 3327 gaisrai, iš jų miesteliuose ir kaimo vietovėse – 1822 (54,8 proc.). Nors gaisrų skaičius miestuose ir kaimuose yra panašus, kaimiškose vietovėse žūsta gerokai daugiau žmonių. Šiemet gaisrų metu žuvo 46 žmonės, iš jų miestuose – 12, o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 34 žmonės. Net 24 žmonės kaime žuvo individualiuosiuose gyvenamuosiuose namuose.
„Žūtys gaisruose susijusios su žmonių gyvenimo būdu, įvairiomis socialinėmis problemomis: nedarbu, skurdu, socialine atskirtimi, – sako departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus viršininkas Aurimas Gudžiauskas. – Kaimiškose vietovėse didžioji dalis žmonių gyvena individualiuose namuose, šildomuose krosnimis, o šiemet daugiausia – net 13 žmonių gaisruose ir žuvo dėl netvarkingų krosnių ir dūmtraukių arba neatsargaus jų eksploatavimo.“
Statistikos duomenimis, šiemet dar 7 žmonės žuvo dėl neatsargaus elgesio su ugnimi, 7 – dėl neatsargaus rūkymo, 3 – dėl elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų, 2 – dėl pašalinio ugnies šaltinio, po 1 – dėl savaiminio medžiagų užsidegimo, dėl tyčinės žmonių veikos (padegimų), 12 žmonių žūties priežastys tikslinamos.
Pasak A. Gudžiausko, kas ketvirtas kaimo gyventojas nepasirūpina dūmtraukio valymu, kas penktas krosnį eksploatuoja nesaugiai, o kas dešimta krosnis yra netvarkinga. „Autonominių dūmų detektorių neturi beveik pusė gyvenamųjų būstų, o iš tų, kuriuose žuvo žmonės, detektorių neturėjo net 96 proc.“ – sakė pareigūnas.
Ugniagesiai gelbėtojai ragina gyventojus, dar neturinčius autonominio dūmų detektoriaus, kuo greičiau jį įsigyti, pasirūpinti savo namų saugumu ir būti jų rūpestingais šeimininkais.
