„Manau, kad VSD yra suteiktas ne iki galo tikslus uždavinys. Vis dėlto prievolė patikrinti tūkstančius atvažiuojančių žmonių, kurie kertą sieną ir įsikuria Lietuvoje, mano vertinimu, institucijai nėra adekvati“, – žurnalistams teigė G. Landsbergis.
„Tai tikėtis, kad VSD turi galimybę adekvačiai patikrinti kiekvieną, yra truputėlį nerealistiškas. Dėl to reikia pažiūrėti, ką mes galime padaryti ir kokias būdais galime mažinti grėsmes ir mažinti spaudimą institucijai atlikti darbą, kurio jie galbūt negali iki galo atlikti“, – sakė jis.
Todėl, G. Landsbergio teigimu, šiuo metu į Lietuvą atvykstančių užsieniečių srautas kelia tam tikras rizikas valstybės nacionaliniams interesams.
„Srautas per Lietuvos sienas nebūtinai yra suderinamas su mūsų nacionalinio saugumo interesais. Toks yra Užsienio reikalų ministerijos, kaip institucijos, vertinimas. Konkretūs būdai tai spręsti yra įvairūs“, – akcentavo ministras.
Todėl, pasak G. Landsbergio, atsakingos ministerijos įsivertins, kokios priemonės yra adekvačiausios ir mažinančios tas rizikas.
Siūlė pataisas
ELTA primena, kad praėjusių metų pabaigoje keli konservatoriai registravo Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo pataisas, kuriomis siūloma sustabdyti Baltarusijos piliečių prašymų išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje priėmimą su atitinkamomis jiems taikomomis išimtimis.
Pernai pavasarį Seimas įtvirtino nacionalines sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą įstatymo projektu metams sugriežtinta leidimų nuolat ar laikinai gyventi šalyje suteikimo, vizų išdavimo tvarką, uždraustas Rusijos piliečių judėjimas per Europos Sąjungos (ES) išorės sieną. Taip pat apribota Rusijos piliečių teisė įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje.
Visgi, prezidentas vetavo šį įstatymą. Šalies vadovas nurodė, kad parlamentui reiktų laikytis vieningos pozicijos ir suvienodinti taikomus ribojimus tiek rusams, tiek baltarusiams. Tačiau Seimas atmetė G. Nausėdos veto.
