- Kokią matote konservatorių ateitį ir kokius pasikeitimus planuojate?
- Matau tėvynės sąjungą atvira bendruomene. Neprimenančią uždaros pilies su aukštomis tvoromis. Gebančią bendrauti su skirtingais žmonėmis ir telkti Lietuvos dešiniuosius. Keičiant įstatus vienas pagrindinių darbų – pakviesti balsuoti žmones, kurie nėra partijos nariai. Kai bus renkamas partijos kandidatas į prezidentus, galėtų balsuoti visa visuomenė, kuriai svarbu, kas bus mūsų kandidatas. Partija turi tapti nuosaikesnė. Ne fariziejiškai teisi, kokia buvo iki šiol, visą žinanti, išmananti ir nesiklausanti kitų. O gebanti išgirsti ir derinti skirtingas nuomones.
- Apžvalgininkai yra kalbėję apie partijos susiskaldymą. Krikščioniškasis flangas nori, kad būtų išlaikytos senosios vertybės. Tuo metu jūs laikomas jaunatviškų, naujoviškų pažiūrų lyderiu. Ar pats jaučiate partijoje susiskaldymą ir kaip su juo tvarkysitės?
- Manau, į šį klausimą atsakė partijos pirmininko rinkimai. Didžioji dalis, du trečdaliai, partijos narių, pritaria mano išsakytai partijos vizijai. Taigi didelio susiskaldymo nematau. Matau nebent kartais principingą norą nerasti ir neieškoti kompromisų. Manau, čia vienas iš uždavinių ateičiai – artėti prie vidurio, atsitraukti keletą žingsnių nuo pradinių partijos nuostatų ir rasti sutarimą. Ar tai būtų bendra formuluotė dėl įstatymo projekto, ar tai būtų partijos nuostatos. Jos neturėtų būti radikalios.
- Ar partijos senbuviai patenkinti? O gal yra balsų, kurie sako, kad krutinate pačius pamatus, ant kurių pastatytos partijos vertybės?
- Na, jei tokių balsų ir būtų, tai manau, kad jie atkreipia dėmesį į rinkimų rezultatus ir randa ten sau atsakymus.
- Stereotipiškai konservatorių rinkėjas ilgą laiką buvo įsivaizduojamas kaip pensininkas iš kaimiškos vietovės. Turbūt norėtumėte to stereotipo atsikratyti. Ar keičiasi elektoratas?
- Per rinkimus pavyko pritraukti daug jaunų žmonių. Taip pat daug žmonių iš miesto. Tai kiekvienai partijai yra labai gerai, tai rodo, kad ji yra gyva. Dirbant su nauju elektoratu galima užsitikrinti, kad ateinantys rinkimai partijai bus sėkmingi. Tačiau nežadame tuo apsiriboti, nesakome, kad jauni miestiečiai mums svarbiausia. Mes turime laužyti daugiau barjerų. Turime atrasti daugiau rinkėjų, kurie šiandien galbūt gyvena regionuose, yra nusivylę valdžios neveiklumu ar strateginės krypties neturėjimu. Taigi galime pritraukti ir daugiau žmonių balsuoti už dešiniuosius.
- Kokius konkrečiai barjerus turite galvoje?
- Na, pavyzdžiui, kad ir temų barjerai. Iki šiol buvome tokia ekonominė finansinė partija, kuriai ekonominiai šalies iššūkiai aiškiausiai matomi. Gal atrodo, kad kartais pamirštame žmogų, kuris gyvena skurde, yra skriaudžiamas, negali gauti gero išsilavinimo ar pritapti darbo rinkoje. Tai yra labai svarbi socialinė pusė Lietuvoje. Daugelis žmonių neranda politinės jėgos, kuri tai atlieptų. Ir aš manau, kad mes tikrai turime turėti atsakymus į tai. Daugelį pokyčių jau esame pradėję. Kalbame apie švietimą, vaikų teises, šeimų politiką ne tik iš griežtos teisuoliškos pozicijos, bet ir apie labai realius pokyčius, kurių reiškia visoms šeimoms. Tai ir būsto problemos, ir geresnis prieinamumas priėmime į darželius.
- Kalbant apie šeimos politiką, esame įpratę, kad konservatoriai vadovaujasi krikščioniškomis vertybėmis ir pasisako prieš tam tikras dirbtinio apvaisinimo galimybes, tos pačios lyties žmonių partnerystės įteisinimą ir panašiai. Ar sulauksime ir čia naujų vėjų iš konservatorių pusės?
- Mes jau ir dabar matome šiokių tokių pokyčių. Tėvynės sąjunga nėra prieš kažką. Mes ieškome, kaip suderinti mums svarbias krikščioniškas tradicijas ir besikeičiantį pasaulį. Labai džiaugiuosi, kad pavyko balsuojant dėl dirbtinio apvaisinimo pasiekti kompromisą, bet neišduoti savo vertybių. Būtent tokią partiją matau ateityje – kuri neignoruotų realybės, bet neišsižadėtų vertybių.
- Kokiose dar srityse reikės teks ieškoti kompromiso?
- Manau, kad dabar daugelis klausimų, kurie gali ateiti į Seimą pavasario sesijoje, reikalaus tikrai stiprių kompromiso paieškų. Kad ir tas pats vaikų teisių apsaugos įstatymas, kurio kelios nuostatos ką tik priimtos. Galvoju, kad čia tiktai pradžia. Siūlau kalbėti apie nuoseklią visos sistemos reformą. Tiek vaikų namų, tiek institucijų, tiek kitų sričių. Manau, jei reforma nebus pristatyta, nebus sodinami žmonės prie vieno stalo, tokie įstatymai gali atsitrenkti į betoninę sieną. Būtų labai gaila. Todėl tikiu, kad mūsų partija gali būti vienijanti. Jei mūsų partija pritaria kažkokiai idėjai, vadinasi gali būti ramesni ir kitų frakcijų žmonės. Jie žinos, kad idėjoje atspindėtos visos pusės – jai pritaria nuosaikiosios ir krikdemiškosios partijos dalys. Tai, manau, gali suvienyti ir visą Seimą.
- Apžvalgininkai sako, kad nesigirdi opozicijos balso. Valstiečiai žalieji krečia skandalus, tačiau kritikos iš konservatorių negirdime. Ar galime artimu metu išgirsti garsiau ir aštriau kalbančią opoziciją?
- Na, jei laukiama, kad tėvynės sąjunga, kiekvieną kartą pamačiusi kažkieno naujus kailinius, pradės klykti užsilipusi ant scenos, tai greičiausiai to nebus. Kiekvienu atveju, kuris dabar buvo, mes kreipėmės į visas atsakingas institucijas. Tačiau noriu pabrėžti, kad yra ir kita labai svarbi opozicijos darbo pusė. Tai yra įstatymų projektų siūlymas ir bendradarbiavimas su Vyriausybe svarbiais klausimais. Šiuo metu, pavyzdžiui, rengiame nacionalinį susitarimą dėl švietimo. Dirbame jau nebe pirmas mėnuo. Tačiau tas darbas gal ne visuomet matomas. Jis nėra toks rėksmingas ir žiniasklaidai mažiau įdomus. Tačiau jis tikrai ne mažiau svarbus, nei reakcijos į kažkokį skandalą. Manau, kad opozicija bus išmintinga – kritikuos tada, kai to reikia. Tikrai neleisime Ramūnui Karbauskiui atsipalaiduoti. Tačiau ir padėsime tuose darbuose, kurie reikalingi Lietuvai.
- Tai žadate „nesiskandalinti“ ir daugiau dirbti?
- Būtent (juokiasi)
- Valstiečiai žalieji dar palyginus „šviežia“ jėga Valstybės valdyme, tačiau jau turbūt pastebėjote jų darbo ypatumus. Kaip vertinate jų darbą?
- Jis labai chaotiškas. Atrodo, tikrai yra teisingas matymas. Ir premjero, ir švietimo ministrės. Tačiau kažkodėl tai, ką išgirstame Seime, dažniau primena idėjų turgų. Nežinia iš kur atsirandančios, nežinia kokios idėjos. Kad ir ką tik nuskambėjęs ketinimas įgyvendinti privalomą vaikų profesinį ugdymą nuo penktos klasės. Iš kur tokia idėja? Kam ji reikalinga? Tiesiog toks eklektiškas, chaotiškas kalbėjimas, kuris tikrai nesukuria aiškaus vaizdo, kur link einama. Jei matytume aiškią lyderystę, ar kryptį, būtų bent aišku, ką kritikuoti. O dabar tai yra Ramūno Karbauskio idėjų mišinys ir kažkokia reakcija iš Vyriausybės.
- Kad jau prakalbome apie originalias Ramūno Karbauskio idėjas... Ką manote apie tautinių kostiumų dovanojimą vaikams?
- Čia iš tos pačios idėjų skrynelės, kur Ramūnas Karbauskis, turbūt, įkiša ranką, pamaišo, ištraukia popierėlį ir perskaito. Sunku suvokti, kam to reikia. Turbūt tai parodo chaotišką žmogaus prigimtį. Labai gaila, kad jis toks įtakingas Seime ir visi likę priversti sekti paskui tokį vedlį. Kol kas, manau, reikia laukti pirmųjų rimtų Vyriausybės darbų ir jiems skirti didesnį dėmesį. Gaila, kad tos keistos idėjos užpildo visą vakuumą ir turime kalbėti tai apie kailinius, tai apie tautinius kostiumus. Iš tiesų yra daug geresnių idėjų, ką būtų galima padovanoti, jei nuspręstume, kad iš vis to reikia. Man labai patiko mintis, kuri ir socialiniuose tinkluose sulaukė dėmesio, kad dovanoti būtų galima po mikrokompiuterį. Tokia dovana bent skatintų vaikus programuoti. Vėlgi, ruošiantis ir ateinantiems švietimo sistemos pokyčiams.
- Dar pakalbėkime apie kolegas, su kuriais tenka dirbti. Panašu, kad socialdemokratai ne itin džiaugiasi, sudarę koaliciją su valstiečiais. Esą jaučiasi užguiti. Ar tai reiškia, kad turime vienvaldę valstiečių valdžią? Kaip jums atrodo?
- Manau, kad valdžia vienareikšmiškai valstiečių rankose. Ne pati stipriausia ir prezidentės įtaka jaučiama. O socialdemokratų ten nėra visiškai. Tiesą sakant, po skandalų kalėjimų sektoriuje, teisingumo srityje, man darosi labai sunku suprasti, kas iš vis yra toji scialdemokratų partija. Man atrodo, ji eina Darbo partijos keliu. Paskendusi skandaluose, nesugebanti išspręsti lyderystės krizės. Prieš kelerius metus tą patį matėme su Darbo partija, kuri neišsivadavo iš skandalų, smego ir galų gale neperžengė 5 proc. barjero. Nežinau, ar Lietuvai labai geras procesas, kad kairė tradicinė partija išnyktų. Bet jei jie neišsispręs savo vidinių problemų, visko galima tikėtis, kad gal ir jų vieną dieną nebeliks.
