Vis gausiau diskutuojama apie papildomų ribojimų taikymą Lietuvoje gyvenantiems baltarusiams, apie griežtesnį Baltarusijos piliečių tikrinimą pasienyje.
Aptardamas galimus ribojimus, G. Landsbergis teigė, kad jo žiniomis į Lietuvą yra neįleidžiama gana daug Baltarusijos piliečių.
„Mažų mažiausia panašus skaičius kaip Rusijos piliečių, atliekant tas tradicines, ne papildomas patikras. Kitaip tariant, filtrai jau dabar veikia“, – Seime susirinkusiems žurnalistams antradienį sakė G. Landsbergis.
Ministro teigimu, kol kas naujienų apie daugiau pasienio punktų su Baltarusija uždarymo nėra. G. Landsbergio teigimu, URM siūlymas dėl laikino ar nuolatinio pasienio punktų uždarymo, darbo laiko pasienio punktuose turėtų būti vertinama pagal sutartus indikatorius, kurie galėtų būti politiniai, kariniai, diplomatiniai.
„Jeigu kitoje sienos pusėje matome veiksmus, nukreiptus prieš Lietuvą, atitinkamai galėtume taikyti priemones iš Lietuvos, kurios būtų suderintos su institucijomis.
<...> Lietuvai nusistačius tikslius indikatorius, kada ir kokiai situacijai imamasi veiksmų, ar tai būtų migrantų skaičiaus didėjimas, ar priešiški veiksmai prieš pasieniečius, mes turėtume konkrečius veiksmus, kuriais galėtume pasidalinti su savo partneriais ir galbūt idealiu atveju susiderinti, kad visame pasienio ruože, ar bent Baltijos valstybėse ir Lenkijoje, turėtume vieningą atsaką“, – teigė G. Landsbergis.
„Kol kas esame derinimo fazėje“, – pridūrė jis.
G. Landsbergis sakė, kad su Vakarų partneriais vyksta ir nuolatinė diskusija dėl prekybos su Rusija ir Baltarusija.
„Ne visada esame suprasti. Lietuvoje, sprendžiant iš jūsų ir visuomenės susidomėjimo, yra klausiama, kodėl apskritai mes prekiaujame su Rytais. Tuo metu mūsų partneriai Vakaruose klausia, ar jūs negalėtumėte dar daugiau prekiauti ir būti dar mažiau rūpestingi savo sienos pralaidumui.
Mes turime visada labai aiškiai formuluoti savo žinią, kad Lietuvoje ir politinė bendruomenė, ir visuomenė nori kuo mažiau atvirumo į Rytus, nes matome tai, kaip riziką mūsų nacionaliniam saugumui. Vakaruose to jaučiama gerokai mažiau. <...> Mums tai yra pro mūsų kiemus, pro mūsų gatves važiuojančios dvigubos paskirties prekės“, – dėstė G. Landsbergis.
Dėl rusiškų mašinų ir telefonų konfiskavimo dar konsultuojamasi su Briuseliu
Kaip vykdyti Europos Komisijos (EK) išaiškinimą dėl Rusijoje registruotų automobilių, taip pat šios valstybės piliečių vežamų išmaniųjų telefonų, kompiuterių konfiskavimo, Lietuva dar konsultuojasi su EK, teigė G. Landsbergis.
„Dabar vyksta konsultacijos su Europos Komisija, kaip tai turėtų būti įgyvendinama“, – antradienį Seime žurnalistams sakė jis.
Ministro teigimu, Lietuvos situacija yra išskirtinė, nes per jos teritoriją Rusijos piliečiai turi teisę vykti į Kaliningrado sritį ir iš jos.
„Lietuvos teritoriją kerta automobiliai su rusiškais numeriais, kurie turi teisę tą daryti dėl Kaliningrado tranzito sąlygų. Lygiai taip pat jie turi ir apribojimų, jie turi kirsti Lietuvos teritoriją ne daugiau kaip per 20 valandų, Tai numatyta mūsų tarptautiniuose įsipareigojimuose. Dėl papildomų sąlygų, kurios būtų taikomos tik Lietuvai, mes dar derinamės“, – sakė G. Landsbergis.
Pagal praėjusios savaitės pabaigoje pateiktą EK išaiškinimą, ES pasienio valstybės, užtikrindamos tarptautinių sankcijų įgyvendinimą, turi konfiskuoti atvykstančius Rusijoje registruotus automobilius, taip pat Rusijos piliečių asmeninius daiktus – išmaniuosius telefonus, kompiuterius, kitą techniką.
