„Pagrindinės žinutės, kurios skiriasi nuo prieš tai buvusių susitikimų arba kur matome reikšmingą pokytį, tai sakyčiau, kad NATO vadovybėje (ir tai jau viešai komunikuojama) keičiasi požiūris į Baltijos šalių saugumą. Pereinama nuo atgrasymo strategijos į gynybos strategiją ir šiuo metu derinami planai, kaip tai konkrečiai turėtų būti. Taip pat ir Lietuvos institucijos teikia realius pasiūlymus, kur mes matome pačius didžiausius gynybos poreikius. Turbūt, sunku pasakyti, bet kokius penkerius metus esame apie tuos poreikius kalbėję. Panašu, kad įvykiai, kurie mus sutelkė, padės sustiprinti Baltojos šalių gynybą“, - sekmadienį per spaudos konferenciją sakė G. Landsbergis.
Tuo metu Europos Sąjungos formatu ministrai tarėsi dėl naujų sankcijų Rusijai, nes net ir patirianti didžiulį ekonominį ir finansinį poveikį iš Vakarų Maskva vis dar nesudeda ginklų: toliau atakuoja šios šalies miestus.
„Pasikeitėme nuomonėmis dėl kitų veiksmų, kokių reikėtų imtis. Tai pagrindinis punktas, praktiškai visi sutarę, kad derinamas naujas sankcijų paketas, kuris apimtų tiek papildomas pavardes, tiek tam tikrus sektorius, taip pat įmones. Neatmetame galimybės, kad gali būti plečiamas bankų, kurie yra atjungti nuo SWIFT sistemos, sąrašas“, - tvirtino politikas.
Paklaustas, ar galima tikėtis sankcijų energetikos srityje, nes Rusija vis dar parduoda savo dujas ir naftą, G. Landsbergis teigė nenorintis sudaryti nepagrįstų lūkesčių, tačiau sakė turintis dėl to vilties. Jis pabrėžė, kad Kanada, viena iš G7 narių, jau paskelbė uždraudžianti rusiškos žaliavinės naftos importą.
„Turiu žinių, kad Europos Komisija yra pradėjusi ruošti tam tikrų sektorių importo atsisakymo metmenis. Net viešumoje buvo ši informacija, kuri, mano žiniomis, teisinga“, - sakė G. Landsbergis.
Pasiteiravus, kaip vertina situaciją, kad Rusija šeštadienį apšaudė miestus ir neleido evakuoti žmonių iš Mariupolio ir Volnovachos, G. Landsbergis teigė, kad Rusija sulaužė visus savo tarptautinius įsipareigojimus, todėl iš jos tikėtis nieko negalima.
„Pasitikėjimo agresoriumi turime labai mažai. Jo žingsnius dažnai vertiname kaip operacinę dalį arba informacinę operacinę dalį. Tikėtis, kad agresorius, užpuolęs ir daugiau kaip savaitę bombarduojantis ir civilinius taikinius, staiga laikysis savo duoto žodžio, sunku. Rusija sulaužė viską, visus savo įsipareigojimus, kuriuos turėjo. Todėl tokio pobūdžio humanitariniai koridoriai, žaliosios zonos, saugiosios zonos aplink civilinius rajonus ar atomines elektrines, jie dažniausia įtvirtinmai daugiašaliu formatu“, - sako ministras.
Pasak jo, Baltijos valstybės šeštadienį kreipėsi į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą dėl tokio koridoriaus suformavimo. Sekmadienį Ukrainoje vėl bandoma evakuoti žmones iš Mariupolio ir Volnovachos, nes vėl buvo tartasi dėl paliaubų.
