„Mano įsitikinimu, mes pasiekėme tašką, kai galime sakyti, kad strategija, pagal kurią padėjome Ukrainai pastaruosius trejus metus, beveik tūkstantį dienų, žlugo“, – žurnalistams pirmadienį Briuselyje sakė G. Landsbergis.
„Taika per deeskalaciją yra nesėkminga strategija. Mums reikia naujos“, – teigė jis.
Pasak G. Landsbergio, nauja strategija turėtų būti paremta jėgos parodymu, panaikinus visus apribojimus Ukrainai dėl Vakarų ginklų panaudojimo.
„Mums reikia strategijos, kuri kiltų iš jėgos. (...) Ir kai aš kalbu apie jėgą, aš kalbu apie ginklus, kalbu apie realų visų apribojimų panaikinimą“, – kalbėjo ministras.
JAV žiniasklaida, remdamasi šaltiniais, anksčiau sekmadienį pranešė, kad amerikiečių prezidentas Joe Bidenas pirmąkart leido Ukrainai panaudoti amerikiečių tiekiamas raketas ribotiems smūgiams Rusijos viduje.
Šis sprendimas yra didelis JAV politikos pokytis ir priimtas tuo metu, kai J. Bidenas ruošiasi palikti Baltuosius rūmus. Išrinktasis prezidentas Donaldas Trumpas yra žadėjęs apriboti Amerikos paramą Ukrainai ir kuo greičiau užbaigti karą.
Su anonimiškumo sąlyga kalbėjusių šaltinių teigimu, taip reaguojama į Šiaurės Korėjos sprendimą pasiųsti tūkstančius karių talkinti Rusijai jos kare Ukrainoje.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis jau seniai prašė Vašingtono leidimo panaudoti galingą raketų sistemą ATACMS smogti taikiniams Rusijoje.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra perspėjęs, kad tokia žalia šviesa reikš, kad NATO kariauja su Rusija – tokių grasinimų jis yra pažėręs ir anksčiau, kai Ukrainos rėmėjai plėtė karinę pagalbą Kyjivui.
G. Landsbergis tokį sprendimą sakė vertinantis teigiamai, tačiau neskuba švęsti, nes kylą klausimų kiek tokių raketų turi Ukraina.
„Kodėl aš dar neskubu šauti šampano, todėl, kad mes nežinome tikrųjų skaičių, kiek ukrainiečiai turi raketų“, – sakė politikas.
„Taigi kyla klausimas, ar jie pakankamai aprūpinti raketomis, kad tai pakeistų situaciją mūšio lauke“, – kalbėjo jis.
Taip pat G. Landsbergis sukritikavo Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo skambutį Rusijos prezidentu Vladimirui Putinui.
„Iš principo nesu prieš bet kokius skambučius ar susisiekimus, bet tai turi kilti iš stiprios pozicijos, o ne iš silpnumo. Nes jei taip nutiks, rusai tuo piktnaudžiaus, ir jie akivaizdžiai tai daro“, – sakė G. Landsbergis turėdamas omenyje savaitgalį Rusijos surengtą masinę oro ataką.
Kyjive pasipiktinimą sukėlė tai, kad Vokietijos kancleris O. Scholzas, nepaisydamas Ukrainos prieštaravimų, penktadienį inicijavo pokalbį su V. Putinu. Tai buvo pirmasis Rusijos vadovo pokalbis telefonu su kuriuo nors svarbiu Vakarų lyderiu per beveik dvejus metus.
Sekmadienį Rusijai surengus masinę oro ataką visoje Ukrainoje, užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha pavadino tai Rusijos „tikruoju atsaku“ Vakarų lyderiams, kurie siekė užmegzti ryšius su V. Putinu.
