Pasaulinės ekonominės krizės bei karinio konflikto Gruzijos ir Rusijos fone Lisabonos sutarties ratifikavimo problemos nublanko ir artimiausiu metu proveržio šia kryptimi nereikėtų tikėtis.
Tačiau Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Gediminas Vitkus komentuodamas Lisabonos sutarties ratifikavimo galimybes kartu pažymėjo, kad „Lisabonos problemos“ ilgalaikėje Europos Sąjungos darbotvarkėje išlieka.
Lisabonos sutartis yra vienas iš klausimų įtrauktų į kitą savaitę vyksiančios Europos Vadovų Tarybos (EVT) darbotvarkę. Šios sutarties įsigaliojimas ES lyderiams galvosūkiu virto birželį airiams referendume pasipriešinus jos ratifikavimui.
„Kažkokio proveržio EVT negalime tikėtis. Kažkaip nublanko ta Lisabona, kadangi čia tokie įvykiai tarptautiniai prasidėjo. Prancūzams didesnių rūpesčių atsirado. Bet, aš manau, grįš dar tas klausimas. (...) Aš nepastebėjau, kad būtų pasikeitimas kardinalinėje linijoje. Man atrodo, kol kas neatsisakyta tos idėjos, kad galbūt (būtų surengtas - aut.) dar vienas referendumas Airijoje su kokiomis tai išlygomis“, - svarstė G.Vitkus.
Pasak Užsienio reikalų ministerijos Europos Sąjungos departamento direktoriaus Vidmanto Purlio, artimiausiame EVT posėdyje bus klausoma, ką pasakys Airijos vyriausybės atstovai, kurie pristatys tyrimus, analizavusius, kodėl jų tautiečiai nepritarė sutarties ratifikavimui.
„Airijos vyriausybė ėmėsi pastangų aiškinantis, kodėl airiai balsavo „prieš“. Todėl buvo atlikti išsamūs tyrimai. (...) Vadovų taryboje bus išklausyta Airijos premjero informacija apie rezultatus tų viešosios nuomonės apklausų, kurios buvo atliktos po nesėkmingo referendumo. Dar nėra aišku, ar Airija galės pateikti kokį nors veiksmų planą, kaip jinai siūlo šią problemą spręsti - ar bus kitas referendumas, kokios tam yra sąlygos, ar kokiu nors kitu būdu“, - sakė V.Purlys.
Jo teigimu, aiškesnių žinių, kaip spręsti Lisabonos sutarties klausimus tikimasi išgirsti gruodžio mėnesį vyksiančioje EVT.
V.Purlio nuomone, Lisabonos sutartis išlieka tarp pagrindinių ES darbotvarkės klausimų, pastarieji tarptautinės arenos įvykiai galiojančios sutarties reikalingumą dar labiau išryškino.
„Aš kaip tik sakyčiau, kad po Rusijos agresijos Gruzijoje ir esant nepalankioms ekonominėms tendencijoms tos sutarties ratifikavimo poreikis tampa dar aktualesnis, nes reikia baigti diskusijas dėl institucinės ES sąrangos. Mes, kaip Lietuva, tokį tikslą keliame ir raginame kitas valstybes užbaigti ratifikavimą, nes ES reikia pereiti prie praktinių reikalų sprendimo - energetinio saugumo, krizių sureguliavimo. Manau, suvokimas, kad tos sutarties reikia, yra tik dar labiau išaugęs“, - kalbėjo URM atstovas.
Lisabonos sutartis turėtų pakeisti dėl prancūzų ir olandų atmetimo 2005 metų referendumuose neįsigaliojusią Sutartį dėl Konstitucijos Europai, tačiau joje yra išsaugota nemažai pakeitimų numatytų žlugusiame Europos konstitucijos projekte.
Sutartis, jei būtų ratifikuota, turėtų pradėti veikti nuo 2009 metų pradžios, tačiau kai kurios jos dalys imtų galioti skirtingu metu. Iš viso gali praeiti iki 10 metų kol visi sutartyje numatyti pokyčiai bus įgyvendinti.
Lisabonos sutartį ES šalių vadovai pasirašė pernai gruodį. Jos ratifikavimo procesą jau užbaigė Austrija, Bulgarija, Danija, Prancūzija, Vokietija, Vengrija, Latvija, Lietuva, Liuksemburgas, Malta, Portugalija, Ispanija, Rumunija, Slovakija ir Slovėnija. Jai taip pat pritarė Belgijos, Estijos, Suomijos, Graikijos, Kipro, Olandijos, Jungtinės Karalystės, Italijos ir Lenkijos parlamentai. Sutarties jokiu iki šiol nėra ratifikavusios Airija, Švedija ir Čekija.
