Vyriausybė imituoja valdymo išlaidų mažinimą - tai tėra premjero viešųjų ryšių akcija. Nuovokos ekonomikoje neturintis Andrius Kubilius ir jo komanda, sutelkę dėmesį į valstybės išlaidų mažinimą ir mokesčių kėlimą, nė negalvoja, kaip kiaurą valstybės biudžetą papildyti. Tokios nuomonės laikosi dukart Vyriausybei vadovavęs ekonomistas Gediminas Vagnorius.
„Lietuva – įmonė, kuri visiškai negalvoja, kaip gauti užsakymų, galvoja tik kaip išmokėti paskutinius pinigus“, – interviu Balsas.lt tvirtino Krikščionių konservatorių socialinės sąjungos lyderis, šiuo metu su Seimo „Vienos Lietuvos“ frakcija rengiantis alternatyvų ekonomikos skatinimo planą, kuris plačiau bus pristatytas ateinančią savaitę.
Apie tai, ką Vyriausybė galėtų daryti kitaip, Balsas.lt interviu su ekspremjeru G. Vagnoriumi.
Kuo jūsų rengiamas planas ypatingas, kuo jis skirsis nuo opozicijos šiuo metu rengiamų alternatyvių pasiūlymų A. Kubiliaus Vyriausybei?
Planas paruoštas pagal ES dabartinę patirtį, kur krizės laikotarpiu akcentuojamas mokesčių mažinimas , verslo kreditavimo rėmimas ir eksporto skatinimas, vartojimo lygio palaikymas.
Siūlome mažinti PVM mokestį iki 19 proc., o vėliau, kai bus nekilnojamojo turto mokestis, mažinti iki 16 proc. Be kita ko, neapmokestinti investuojamojo pelno, nes tai skatina kapitalo ištekėjimą iš Lietuvos. Sumažinti mokesčius krizės laiku už verslo liudijimus, atsisakyti dvigubo dividendų apmokestinimo
Esu tikras: „Sodros“ mokesčių nereikia didinti ir nesiūlome mažinti nei algų, nei pensijų. Siūlome sumažinti Vyriausybės sprendimais biurokratines programas, kurių yra daugybė: jas galima mažinti be jokios žalos rinkai, vartojimui. Mes kalbame apie tai, kaip atstatyti biudžeto įplaukas.
Jei Vyriausybė parems eksporto programas, išstums perteklinę produkciją, paskatins verslą mažindama mokesčius, sutrauks šešėlinę ekonomiką, kuri yra pasiekusi virš 40 proc, tai biudžeto įplaukos jau pirmą pusmetį padidėtų 20 proc.
Skatinimams ir verslo rėmimui reikia nemažų lėšų, o biudžetas kiauras, tad ir vėl reiktų skolintis?
Mūsų plano bendras finansinis paketas 10 mlrd., bet 7 milijardus litų iš to plano sudarytų kredito garantijos, kurios tiesiogiai biudžeto neliečia. Valstybė už, pavyzdžiui, eksporto kreditus, verslo kreditus, teiktų garantijas.
Finansų ministerija skelbia, kad biudžeto įplaukos stipriai sumažės, bet ji remiasi ta situacija, kai nevyksta jokia ekonomikos skatinimo programa. Kaip, pavyzdžiui 1998-aisiais, paleidus ekonominio skatinimo programas, ūkio kritimas sustojo. Gavome dar porą milijardų įplaukų. Mes tą mechanizmą esame išbandę, žinome kaip tai daryti.
Premjeras sako, kad norint sutaupyti nėra kitos išeities kaip tik mažinti pensijas, socialines išmokas. Išgyventi, anot jo, padėtų skolinimasis. Jūs teigiate, kad sutaupyti galima pensijų ir socialinių išmokų nemažinant. Ar tai įmanoma?
Pirma, A. Kubilius nelabai nutuokia apie ekonominius dalykus ir neturi savo aplinkoje nė vieno žmogaus, kuris turėtų bent teisinį, ekonominį, finansinį išsilavinimą. Dėmesys sutelktas į išlaidų mažinimą ir mokesčių didinimą.
Tačiau jie visiškai nekalba apie galimybes padidinti biudžeto įplaukas per ekonominius procesus. Visų Europos valstybių pagrindinis tikslas biudžeto įplaukų suvaldymas, o ne išlaidų mažinimas. Pas mus – aukštyn kojomis. Įsivaizduokite: įmonės, kurios visiškai negalvoja kaip gauti užsakymų, o galvoja tik, kaip išmokėti paskutinius pinigus. Tokia Vyriausybės kryptis visiškai nepriimtina demokratinei valstybei. A. Kubilius nesuvokia, pagrindinių jos funkcijų: kaip papildyti biudžetą ir uždirbti.
Tos finansinės subsidijos atitinkamos verslo šakoms atsipirktų jau per 3-4 mėnesius.
Vyriausybė valstybės įstaigų biudžetus skelbia rėžianti vidutiniškai kone perpus, jūs siūlote jų tiek nemažinti?
Kol kas A.Kubilius kalba tik apie populistinius dalykus. Sutinku, biurokratines išlaidas reikia mažinti: ministerijų darbuotojų skaičių, atsisakyti nereikalingų programų, pavyzdžiui Informacinės visuomenės plėtros komiteto nereikalingų, kurios dešimtimis milijonų skaičiuojamos. Tokiu būdu galima sutaupyti 0,5 mlrd.litų.
Bet čia nereikia spekuliuoti. Jeigu visiškai panaikintume visas ministerijas ir visas vyriausybės įstaigas, kurios užsiima grynuoju valdymu, tai biudžetas sumažėtų viso labo 2 proc. Tik tokios išlaidos!
Kiekvieną kart kartojant, kad ministerijų išlaidas reikia mažinti, tai visuomenės dėmesio atitraukimas, gal ji manys kad Seimas ir ministerijos sudaro valstybės biudžeto didžiąją dalį.
Klaidinanti čia informacija apie valstybės lėšų taupymą, beje, ir daugelis Seimo narių nežino, gal net premjeras nežino. Reikia skirti grynąjį valdymą nuo vadinamojo bendrojo valdymo.
Tas skelbiamas 55 proc. mažinimas gali duoti biudžetui tik apie 100 mln. lt. Nors ne, neduos ir tiek, gal 50 mln.litų.
Čia nuo visų ministerijų ir valdymo įstaigų mažinamos ūkinės išlaidas: eksploatacija, elektra, komandiruotės, remontai, tačiau neliečiami įmokos fondai. O pagrindinę masę ir sudaro įmokos fondai.
Yra daugybė išlaidų, ką galima sumažinti. Informacinės visuomenės plėtros komiteto milijoninės išlaidos, pavyzdžiui, mokesčių už gamtos išteklius - ten nuolaidos šimtais milijonų litų. Galima vardinti ir vardinti.
Kodėl tokio kelio nemato A. Kubilius ir valdančioji dauguma?
Vyriausybė pasirinko populistinį kelią: tai imituoti mažinimą valdymo išlaidų, neliečiant tų sričių, kur galima sumažinti. Esu įsitikinęs, kad tai A. Kubiliaus viešųjų ryšių akcija, siekiant sukelti visuomenės pavydą. Kai, pavyzdžiui, buvo mažinami atlyginimai daugiau uždirbantiesiems, esą tai leido sutaupyti keletą milijonų, tačiau tai nesudarė nė šimtosios proc. valstybės biudžeto. Bet žmonėms įkalamas yra pavydo jausmas, neva iš turtingų, daugiau uždirbančių atiminėja pinigus. Kaip ir dabar – iš daugiau gaunančių pensininkų. Čia neįmanoma beveik nieko sutaupyti. Bus tik daugiau nuostolių, nes nedarbas didėja.
Kodėl jie tą daro? Dėl to kad neturi nei krizės štabo, nei veiksmų plano, net nebando diskutuoti apie galimybes įgyvendinti tokį antikrizinį planą. Vyriausybė visiškai bejėgiška. A.Kubilius tiesiog kratosi administracinės ir ekonominės politikos darbo. Dėl to ieškoma būdų, kaip imituoti darbą keliant visuomenei pavydą, ieškant priešų.
