„Sakyčiau, kad pasikeitė prezidentės laikysena valdančiosios koalicijos atžvilgiu. Prisimenu, kad prieš kokius 6 mėnesius avansu buvo išreikštas tam tikras palaikymas tam, ką numato daryti valdančiosios partijos, bet šiuo metu akivaizdžiai matyti, kad tas avansas yra išnaudotas ir prezidentė nedviprasmiškai kritikuoja kai kurias reformas, kurios buvo pasiūlytos“, - BNS sakė G.Nausėda.
Anot jo, daugiausiai kritikos ketvirtadienį skaitytame D.Grybauskaitės metiniame pranešime išsakyta švietimo reformai.
„Prezidentės manymu, švietimo reforma neartėja prie galutinio tikslo, kuris turėtų būti švietimo kokybės gerinimas. Kol kas tai, kas buvo pasiūlyta aukštojo mokslo srityje, dar kelia abejonių. Prezidentei susidarė įspūdis ir, ko gero, nemažai visuomenės daliai susidarė įspūdis, kad tas konsolidavimas numatytas vykdyti mechaniškai. Kadangi Lietuvoje visada visi yra įtarūs, kyla abejonių dėl paprasčiausio nekilnojamojo turto, kurio yra nemažai aukštosiose mokyklose, parceliavimo, skirstymo ir pardavimo“, - sakė SEB banko ekonomistas.
Jo teigimu, prezidentė labai nesukritikavo valdančiųjų pasiūlytų mokesčių pakeitimų, tačiau pabrėžė, kad jie turėtų būti orientuoti į pagrindinius tikslus - socialinės atskirties mažinimą bei investicinio šalies patrauklumo bei verslo konkurencingumo didinimą.
„Daugelis klausimų, kurie buvo paliesti šių metų pranešime - socialinio teisingumo, emigracijos ir kiti - jie labiausiai siejasi su ekonomika, todėl būčiau norėjęs didesnio prezidentės matytmo, kaip turėtų atrodyti ekonominė politika. Ji daugiau kritikavo, nei buvo siūlomi kažkokie sprendimai, kurie pakeistų ar būtų alternatyvūs dabartinės valdančiosios koalicijos sprendimams“, - sakė G.Nausėda.
Prezidentė ketvirtadienį Seime teigė, kad socialinė atskirtis kelia grėsmę valstybės stabilumui, tačiau mokesčių perstumdymas, iš vienų atimant ir dovanojant kitiems, nepadidins socialinio teisingumo.
Prezidentės teigimu, dabartinė švietimo reforma jai primena imitaciją, nekokybiškas švietimas tampa nacionalinio saugumo klausimu, o jis yra emigracijos, socialinės atskirties, mažėjančių investicijų, ūkio stagnacijos ir korupcijos priežastis.
