„Situacija, kuri susidariusi, nėra lengvai išsprendžiama. Iki šios situacijos ėjome ilgą laiką, ir didesnių ar mažesnių krizių esame matę ne vieną“, – antradienį Seime projektą dėl pirmalaikių rinkimų pristatė G. Landsbergis.
„Kodėl susidaro situacija Seime, kai iš pirmos pažiūros atrodo, kad klausimai, kurie neturėtų sukelti tokio didelio ažiotažo, išsprogdina Seimą?“ – klausė konservatorių vadovas.
Savo pasisakyme jis pažymėjo, kad valdantieji šiuo metu neturi daugumos Seime – formaliai koalicija turi 68 balsus.
„Jau kuris laikas Seime veikia valdančioji mažuma ir būti valdančiąja mažuma yra labai sunkus uždavinys. Pagrindinė sąlyga – kompromisas. Opozicija dažnu atveju to kompromiso ieškojo ir kvietė – tarkimės, kol kas buvo neišgirsti“, – kalbėjo konservatorius.
Jis siūlė antradienį po pateikimo pritarti pirmalaikių rinkimų idėjai, o tuomet apsispręsti dėl opozicijos keliamų klausimų – Seimo nario Artūro Skardžiaus apkaltos, nepasitikėjimo Vyriausiosios rinkimų komisijos vadove Laura Matjošaityte.
Anot G. Landsbergio, šių opozicijos keliamų klausimų ėmęsi valdantieji parodytų, kad eina į kompromisus ir Seimo tolesnis darbas įmanomas.
„Jei ta idėja (pirmalaikių rinkimų – BNS) bus atmesta šiandien, aš turiu nuogąstavimą, kad nebus ieškoma kompromiso“, – sakė konservatorių vadovas.
Opozicija siūlo rengti pirmalaikius parlamento rinkimus birželio 3 dieną.
Nutarimo projektą dėl pirmalaikių rinkimų parengė visų opozicinių frakcijų seniūnai, jį savo parašais parėmė 49 parlamentarai, tarp jų ir trys valdančiųjų „valstiečių“ atstovai.
Pagal Konstituciją, pirmalaikiai Seimo rinkimai gali būti rengiami Seimo nutarimu, priimtu ne mažiau kaip trimis penktadaliais visų Seimo narių balsų dauguma, tai yra ne mažiau kaip 85 balsais iš 141.
Valdantieji sako, kad pirmalaikiai rinkimai nei būtini, nei iš viso įmanomi, o premjeras Saulius Skvernelis iniciatyvą įvertino kaip „desperatiškus veiksmus, siekiant suskaldyti valdančiąją koaliciją“.
Pirmalaikių rinkimų idėją opozicija iškėlė, kai Seime neužteko balsų panaikinti Mindaugo Basčio mandato. Konstitucinis Teismas paskelbė, kad jis sulaukė priesaiką, nuslėpęs ryšius su buvusiu KGB darbuotoju.
Praėjusią savaitę per slaptą balsavimą dėl apkaltos už M. Basčio mandato panaikinimą buvo 72 parlamentarai, prieš – 21 Seimo narys, 24 susilaikė, 11 biuletenių buvo negaliojantys. Mandatui panaikinti reikia ne mažiau kaip 85 balsų „už“.
Vėliau M. Bastys paskelbė pats atsisakantis Seimo nario mandato, nes nenori, jog strigtų Seimo politinis darbas.
Žlugus balsavimui, frakcijos ėmė svaidytis kaltinimais, kas dėl to kaltas: „valstiečiai“ rodė į konservatorius, konservatoriai - į „valstiečius“.
Premjerui paskelbus, kad balsavime dalyvavę „valstiečiai“ turi įrodymus buvę už apkaltą, opozicija atkreipė dėmesį į sugadintų biuletenių skaičių, keldami versiją, kad nufotografavus biuletenį su balsu „už“ jie galėjo būti sugadinti.
Kartu opozicija biuletenių fotografavimą įvertino kaip balsavimo slaptumo pažeidimą.
Nutarimo projekte teigiama, kad taip „Seimo valdančiosios daugumos lyderiai organizavo neteisėtus slapto Seimo narių balsavimo kontrolės būdus, taip pažeidė balsavimo slaptumo ir laisvo Seimo nario mandato principus ir todėl prarado Konstitucijos suteiktą teisę atstovauti tautai“.
