Premjero Gedimino Kirkilo planai šiemet panaudoti už "Mažeikių naftą" gautus 1,135 mlrd. litų rublinių indėlių grąžinimui, sulaukė vieningo Lietuvos finansų ekspertų palaikymo. Vis dėlto giriamas už seno politinio Vyriausybės pažado išpildymą G. Kirkilas sulaukė kritikos dėl per mažo ryžtingumo mažinant gyventojų pajamų mokestį.
BNS kalbinti bankų, kitų institucijų atstovai teigia laukiantys aiškesnės Vyriausybės politikos ir atvirumo šiuo klausimu.
"Visiškai remiu planus kaip įmanoma greičiau kompensuoti žmonėms rublinius indėlius, tam panaudojant vienkartines įplaukas - pinigus už "Mažeikių naftą", ir tokiu būdu sumažinti valstybės skolą. Prieš valdžiai priimant sprendimą indėlius kompensuoti, buvau vienas iš prieštaraujančių, tačiau jeigu jis yra priimtas, sprendimą reikia vykdyti", - BNS sakė didžiausio Lietuvoje SEB Vilniaus banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.
Jo, kaip ir "DnB Nord" banko prezidento patarėjo Vadimo Titarenkos nuomone, tai infliacijai apčiuopiamos įtakos neturės.
"Šis žingsnis, be kita ko, atneštų stabilumo ir pasitikėjimo valdžia, kuri pagaliau įgyvendintų seną savo pažadą. Labai abejoju, kad tai turės įtakos infliacijai, nes suma, palyginti su metiniu paskolų portfelio augimu, siekiančiu apie 5 mlrd. litų, yra maža. Be to, rublinius indėlius atgaus daugiausiai vyresnio amžiaus žmonės, kurie yra labiau linkę taupyti. Jie lėšas gali panaudoti indėliams arba kitiems taupymo instrumentams", - BNS sakė V.Titarenka.
Pasak jo, pinigus gautų vargingiausi Lietuvos gyventojų sluoksniai, todėl bent truputį galėtų sumažėti atotrūkis nuo turtingesniųjų.
1996 metais priimtu įstatymu valstybė įsipareigojo kompensuoti sovietmečiu nuvertėjusius indėlius maždaug 1 mln. indėlininkų. Kompensacijos, kurių bendra suma siekia apie 3,6 mlrd. litų buvo pradėtos mokėti 1998 metais, tačiau 1999-aisiais jų mokėjimas buvo dvejiems metams sustabdytas ir atnaujintas tik 2002 metų pradžioje.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentas Remigijus Šimašius teigė, kad rublinių indėlių kompensavimo idėja sveikintina, nors toks įsipareigojimas kažkada buvo priimtas remiantis politiniais motyvais.
"Šiuo metu yra ekonominio augimo metai, laikas yra palankus įsipareigojimams vykdyti", - tvirtino jis.
Finansų analitikų asociacijos prezidentas Mindaugas Vaičiulis BNS teigė, kad nepaisant to, kokiais argumentais remiantis buvo priimtas sprendimas grąžinti rublinius indėlius, jį privalu vykdyti, kad valstybės įsipareigojimai nesitęstų be galo ilgai.
"Suma didelė, ji gali kažkiek turėti įtakos infliacijai, tačiau esminio skirtumo, ar tai bus padaryta per metus ar dvejus, nematau", - teigė M.Vaičiulis.
Nuogastavimų dėl infliacijos išreiškė ir Vyriausybę remiančios Seimo konservatorių partijos vadovas Andrius Kubilius. Pritardamas sprendimui dar šiais metais kompensuoti visus likusius rublinius indėlius, išplatintame pranešime A.Kubilius vis dėlto mano, kad kartu Vyriausybė turėtų paaiškinti, ar kompensacijos išmokėjimas per vienerius metus nesukels pavojingo infliacijos augimo.
Finansų ekspertai iš esmės pritaria Vyriausybės planams toliau mažinti gyventojų pajamų mokestį, tačiau teigia, kad valdžia "buksuoja".
"Dėl gyventojų pajamų mokesčių sumažinimo žinios yra abstrakčios. Pasigendu didesnio noro į priekį eiti sparčiau, pirmauti. Valdančiosios koalicijos partneriai turėtų paskelbti savo poziciją dėl tolesnio gyventojų pajamų mokesčio mažinimo, terminų. Iš esmės, būtų didelė klaida mokesčio nemažinti, kai galima tai padaryti", - sakė LLRI vadovas.
Finansų analitikų asociacijos vadovo Mindaugo Vaičiulio teigimu, asociacija palaiko gyventojų pajamų mokesčio mažinimą, tačiau norėtų, kad reforma būtų spartesnė bei aiškesnė.
"Gyventojų pajamų mokesčio mažinimas didina Lietuvos konkurencingumą naujų Europos Sąjungos šalių bei kitų valstybių atžvilgiu. Vis dėlto, valdžia turėtų aiškiai pasisakyti, kokiais tempais ir kiek bus mažinamas mokestis, kad reformos poveikis būtų didesnis", - teigė jis.
Pasak G.Nausėdos, gyventojų pajamų mokesčio mažinimas yra tarsi Vyriausybės skola verslui.
"Premjeras, panašu, nusiteikęs ryžtingai jį mažinti. Jei mokestį pavyktų šiemet sumažinti iki 24 proc., dar yra vilčių, kad 2008-aisiais jis būtų sumažintas iki 20 proc. Tokiu būdu būtų išnaudotas pats tinkamiausias laikas drastiškam mokesčio sumažinimui, o verslo konkurencingumas padidėtų", - sakė SEB Vilniaus banko atstovas.
V.Titarenkos teigimu, keli pastarieji metai buvo sėkmingi, Lietuvos makroekonominė aplinka yra stabili, mokesčių surinkimas pagerėjo.
"Šiuo metu situacija gyventojų pajamų mokesčio mažinimui yra palanki ir tai gali būti daroma dar greičiau ir daugiau, nei planuojama", - teigė "DnB Nord" prezidento patarėjas.
Jo įsitikinimu, valdžiai reikėtų peržiūrėti mokesčiu sistemą iš esmės, o ne peržiūrėti atskirus mokesčius, neįvertinant jų esminio poveikio.
"Reikia galvoti apie gyventojų pajamų mokesčio lengvatų panaikinimą ir visiems taikyti vienodą mažesnį jo tarifą", - teigė V.Titarenka.
Gyventojų pajamų mokestis nuo 33 proc. iki 27 proc. buvo sumažintas 2006 metų liepą. Vyriausybė anksčiau skelbė ketinanti 2008 metais pajamų mokestį mokestį sumažinti iki 24 procentų.
