Darbą netrukus baigsiančios Gedimino Kirkilo vadovaujamos Vyriausybės kanceliarija užsakė tyrimą, kuriuo aiškinosi gyventojų nuomonę ne apie nueinančios valdžios darbo rezultatus, o apie gyventojų lūkesčius dėl dar nesuformuotos naujos Vyriausybės.
Atsakant į klausimą, ko tikisi iš naujosios valdžios, apklausos dalyviams be kitų atsakymų buvo siūloma rinktis atsakymą – tikisi „krizės suvaldymo“.
Socialdemokratų lyderis G. Kirkilas dar lapkričio viduryje, kai buvo atliekama apklausa, primygtinai neigė Lietuvoje esant krizę, taip pat neigė nuslėpęs tikrąją šalies ūkio padėtį.
Reprezentatyvią gyventojų apklausą Vyriausybės kanceliarijos užsakymu atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“. Apklausa vyko lapkričio 7-15 dienomis, pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba.
Vyriausybės išplatintame pranešime teigiama, jog „gyventojai daugiausia tikisi krizės suvaldymo ir drąsių permainų“.
„Vilmorus“ vadovo Vlado Gaidžio teigimu, vieną iš pasiūlytų atsakymų – tai, kad tikisi iš naujosios valdžios krizės suvaldymo – pasirinko daugiausia, t.y. 45 proc. apklaustųjų, drąsių permainų tvirtino besitikintys 35 proc., valstybės tarnautojų skaičiaus sumažinimo – 23 proc., finansiškai geresnių metų – 22 proc., didesnių pensijų – 17 proc., finansinių sunkumų – 11 proc., skandalo – 9 proc.
12 proc. respondentų atsakė iš naujosios valdžios nesitikintys nieko.
Pasak Vyriausybės Komunikacijos departamento direktoriaus Lauryno Bučalio, tyrimas, kuriame būta ir daugiau klausimų, užsakytas turint du tikslus: „Įvertinti įvaizdžio formavimo rezultatus ir įvertinti visuomenės nuostatas dėl Vyriausybės informacijos poreikio – kokia informacija apie Vyriausybės veiklą yra aktualiausia ir kokie priimtiniausi kanalai jai gauti“.
Pasak L. Bučalio, apklausos užsakovai, t.y. Vyriausybės kanceliarija, žvelgia į ateitį, o ne į praeitį.
„Mes tiriame visuomenės nuomonę žiniasklaidoje apie bendrą pasaulio finansų krizę. Norėjome sužinoti visuomenės nuomonę ir tą gavome - kad visuomenė tikisi krizės suvaldymo“, – BNS sakė L. Bučalis.
Vyriausybės teigimu, apklausoje gyventojų taip pat buvo prašoma nurodyti, su kokiu Europos regionu, jų manymu, Lietuva turėtų būti siejama. Dauguma – 41 proc. respondentų atsakė, kad turėtų būti siejama su Šiaurės Europos regionu – Švedija, Danija, Suomija, Norvegija. Su Rytų Europa Lietuvą tapatina 22 proc. apklaustųjų.
Tyrimo rezultatai parodė, kad savo valstybe didžiuojasi 69 proc., pilietybe –77 proc. apklaustųjų.
Apklausos metu gyventojų taip pat buvo prašoma nurodyti, kokia Vyriausybės informacija jiems yra aktuali. Didžiausiai daliai – 68 proc. – aktualūs Vyriausybės priimti sprendimai. Gyventojus taip pat domina Vyriausybės programa – 33 proc., bei strategijos ir veiklos planai – 27 proc.
Europos Sąjungos (ES) reikalai svarbūs beveik 19 proc. gyventojų, šalies įvaizdžio formavimo veikla – apie 15 procentų respondentų. Ši gyventojų nuomonė, ministrų kabineto teigimu, padės formuoti šiuo metu atnaujinamos Vyriausybės interneto svetainės turinį.
