Šiandien, Lietuvai minint narystės NATO dešimtmetį, Ukrainos Krymo krizės kontekste buvimo šios pačios sėkmingiausios gynybos organizacijos nare reikšmė, teisės ir įsipareigojimai bei nauda verčia mus kur kas rimčiau žiūrėti į mūsų valstybės nepriklausomybę ir saugumą ir mūsų pačių, jos piliečių, laisvę ir teises, taip pat labiau įvertinti Lietuvos, t.y., mūsų, pasiekimus per 24 nepriklausomybės metus.
Dėl to šiandien ir pasirašomas Lietuvos parlamentinių partijų susitarimas dėl 2014-2020 metų Lietuvos užsienio, saugumo ir gynybos politikos strateginių gairių, kuriose aiškiai įtvirtintas įsipareigojimas, vykdant narystės NATO įsipareigojimus, nuosekliai kasmet didinti lėšas krašto apsaugai, kad jos 2020 metais pasiektų 2 proc. BVP.
Ankstesni panašūs Seime atstovaujamų partijų susitarimai dėl gynybos politikos, apsisprendimo stoti į ES ir NATO, narystės ES ir NATO tikslų bei pirmininkavimo ES Tarybai buvo įgyvendinti, mobilizuojant Lietuvos politines partijas bendriems tikslams ir konsoliduojant Lietuvos demokratiją.
Suvokiant narystės NATO reikšmę mums, tikiu, kad ir šis, platesnis susitarimas, apimantis ir energetinį, ir kibernetinį saugumą, taip pat skiriantis dėmesio europinėms vertybėms, žmogaus teisėms ir pagarbai tautinių mažumų teisėms, bus taip pat sėkmingai ir nuosekliai įgyvendintas.
Vertinant sudėtingą Ukrainos situaciją, Lietuva kaip niekada anksčiau yra užtikrinta, kad jos sprendimas 1994 metais pasirinkti NATO, kaip savo saugumo garantą, buvo teisingas ir pats geriausias sprendimas. Prezidentas Algirdas Brazauskas prieš 20 metų, 1994 m. sausio 4 d., pateikė oficialų Lietuvos prašymą įstoti į NATO, paremtą visų parlamentinių partijų susitarimu, ir Lietuvą NATO nare tapo lygiai prieš 10 metų , 2003 m. kovo 29 d.
Lietuvai padėtis Ukrainoje ir jos žmonių patiriami sunkūs išbandymai yra skaudūs, bet suprantami. Tačiau tai mums siunčia labai aiškų signalą - galimos karinės grėsmės akivaizdoje pati Lietuva ir jos piliečiai šiandien labai gerai supranta, kokia didelė yra nepriklausomos demokratinės Lietuvos Respublikos ir piliečių laisvių ir žmogaus teisių vertė.
Tik paskelbusi nepriklausomybę 1990 metais ir gavusi masinį tarptautinį pripažinimą po Maskvos pučo 1991 m. rugpjūtį, Lietuva dar kurį laiką kaip ir blaškėsi, kokį tarptautinį nacionalinio saugumo formatą pasirinkti. Tuomet buvo svarstomos įvairios alternatyvos: ESBO, glaudesnis bendradarbiavimas su Baltijos ir Šiaurės valstybėmis saugumo ir gynybos srityje, netgi neutraliteto politika.
Tačiau galiausiai, labai aiškiai suvokiant, kad Rusija gali niekada neatsisakyti ambicijų išlaikyti Lietuvą savo įtakos zonoje, ir tai, kad tik NATO gali užtikrinti saugios ir nepriklausomos demokratinės Lietuvos egzistavimą, padarytas lemiamas pasirinkimas pateikti paraišką dėl narystės NATO.
Privalome nepamiršti mūsų kelio į NATO, leidžiančio Lietuvai jaustis ir būti nepalyginamai saugesnei nei galėtume jaustis ir būti, nebūdami NATO nariais. Nepamirškime, kad, rengiantis stojimui į NATO, mums reikėjo įveikti Rusijos spaudimą, bet jos itin neigiamą požiūrį į Baltijos valstybių narystę NATO bendromis pastangomis pavyko pakeisti. Ko, deja, prieš keletą metų nepavyko su Ukraina...
Nepamirškime, kad Lenkija, keleriais metais anksčiau įstojusi į NATO, Lietuvą protegavo ir mums labai čia padėjo. Nepamirškime, kad Lietuva 2000 metais inicijavo Vilniaus procesą ir buvo viena iš svarbiausių V9 (Vilniaus devintuko) valstybių, kurios kartu „stūmė“ savo narystę ir NATO, kol galiausiai JAV davė žalią šviesą Baltijos valstybių integracijai į NATO...
Krymo krizė ne tik Ukrainą, bet ir Lietuvą, Estiją, Latviją, Lenkiją ir netgi senas Europos demokratijas išstūmė iš komforto zonos. Kaip ir savo kalboje Briuselyje kalbėjo JAV Prezidentas Barakas Obama, laisvė, demokratija ir saugumas negali būti priimami už dyką, kaip savaime suprantami dalykai...
Šiandien, kai Lietuva švenčia ES ir NATO narystės dešimtmetį, pačių didžiausių po Šaltojo karo pabaigos iššūkių Europoje fone, gavome dar vieną unikalią istorinę galimybę - branginti tai, ką pasiekėme ar sukūrėme - nepriklausomybę, laisvę, žmogaus teises, buvimą NATO ir ES nare, – ir paprasčiausiai mylėti nepriklausomą demokratinę Lietuvą.
Manau, kad narystė NATO kelia ir mūsų visų pasididžiavimą mūsų valstybe ir pasitikėjimą savimi. Su narystės NATO 10-mečiu!
