ES parlamentų pirmininkų konferencijos Rytų partnerystės tema dalyvių teigimu, to visų pirma reikia dėl tarptautinę teisę pažeidžiančių ir neprognozuojamų Rusijos veiksmų Ukrainoje.
S. Abuoltinia: pasaulis pasikeitė
„Pasaulis dabar pasikeitė, mes manėme, kad gyvename pasaulyje, kur tarptautinės teisės yra norma“, – pirmadienį Seime surengtoje bendroje Lietuvos, Latvijos, Moldovos, Gruzijos, Armėnijos ir Baltarusijos atstovų spaudos konferencijoje sakė Latvijos Respublikos Saeimos pirmininkė Solvita Abuoltinia (Solvita Āboltiņa).
„Mums kelia didelį nerimą Rusijos veiksmai Ukrainoje. Labai svarbu, kad ES vieningai remtų Ukrainą, mums būtina ginti tas vertybes. Tos vertybės dar svarbesnės šiandien nei kada nors anksčiau“, – kalbėjo Latvijos, kuri kitais metais rengs viršūnių partnerystės susitikimą, atstovė. Ji pareiškė, kad Latvija remia asocijuotos narystės susitarimo pasirašymą su Gruzija ir Moldova, ir sieks, kad tai būtų padaryta kaip galima greičiau – kad būtų galima parodyti Rytų partnerystės šalims, kaip žmonės gyvena ES ir kaip joje gerbiamos demokratinės vertybės. S. Abuoltinia taip pat pažymėjo, kad Rytų partnerystės valstybėms būtina ir toliau teikti paramą žengiant demokratijos keliu.
Moldovai atsivers Šengeno erdvė
,,Mes nuo 2009 metų įgyvendiname europinę darbotvarkę ir jau turime svarbių rezultatų. Neseniai Europos Taryba priėmė sprendimą panaikinti vizas Moldovos piliečiams, ir nuo balandžio 28 Moldovos piliečiai galės po Šengeno erdvę keliauti be vizų“, – spaudos konferencijoje pasidžiaugė Moldovos Respublikos Parlamento pirmininkas Igoris Kormanas (Igor Corman).
Jis taip pat sakė, kad iki birželio tikimasi pasirašyti dar keletą svarbių susitarimų. I.Kormanas pabrėžė, kad padėtis Ukrainoje kelia Moldovai didelį susirūpinimą ir jis tikisi, kad tarptautinės bendruomenės pastangos padės išvengti didesnių problemų kaimyninėje šalyje bei pačioje Moldovoje, kuri turi panašių problemų dėl rusakalbių. I. Kormanas taip pat sakė tikįs, kad Moldova jau 2014 metais pasirašys asociacijos sutartį.
Gruzija – Europos dalis
„Mes labai džiaugiamės ES sprendimu paspartinti asociacijos sutarties ir kitų svarbių dokumentų pasirašymą. Kodėl birželį, o ne rugpjūtį? Kodėl mes taip skubame? Atsakymas yra aiškus – matome, kad per paskutinius mėnesius kiekvieną dieną kyla vis naujų komplikacijų Gruzijai ir kitoms valstybėms“, – kalbėjo Gruzijos Parlamento Pirmininkas Davidas Usupašvilis. Jo teigimu, Gruzija daro viską, kad įvykdytų visus įsipareigojimus. Pasak jo, nors Gruzijoje yra prieš integraciją nusiteikusių žmonių, šalies integracija į ES ir NATO yra remiama, nes Gruzija yra Europos dalis.
„Ką mums duoda asociacijos sutartis? Manau kad ES šalys narės bus solidarios ir mes veiksime kaip vieninga demokratinė jėga kuri užtikrins taiką ir stabilumą regione. Mes pasirengę su jumis dalintis iššūkius. Galime pasiųsti dar vieną signalą Ukrainos žmonėms – mes remiame jūsų norą pagerinti situaciją šalyje“, – Vilniuje sakė D. Usupašvilis.
Armėnija pasirengusi taikiai spręsti Kalnų Karabacho problemą
„Armėnija tebėra įsipareigojusi ES principams ir vertybėms. Stengsimės stiprinti demokratiją ir žmogaus teises savo šalyse“, – spaudos konferencijoje žurnalistams sakė Armėnijos Respublikos Nacionalinės Asamblėjos pirmininkas Hovikas Abrahamianas.
„Mes esame tikri, kad Ukrainos žmonės įveiks grėsmes. Armėnija ne kartą deklaravo esanti pasirengusi taikiai spręsti Kalnų Karabacho klausimą, ir stengsimės išspręsti konfliktą taikių derybų keliu“, – pabrėžė jis.
S. Šuškevičius: baltarusiai į Europą grįš, bet A. Lukašenkos neperauklėsite
,,Nuo 1996 metų pas mus nebuvo nei parlamento, nei prezidento rinkimų. Tiksliau, buvo renginiai, kurie buvo vadinami rinkimais, tačiau rezultatai buvo žinomi dar iki rezultatų skaičiavimo. Demokratija Baltarusijoje net nekvepia – pas mums daug politinių kalnių, nors nė vienas politiniu kaliniu nelaikomas pagal oficialią versiją“, – kalbėjo Buvęs Baltarusijos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas Stanislavas Šuškevičius.
Pridūręs, kad Vilniaus forume yra „balta varna“, S. Šuškevičius sakė esąs įsitikinęs, kad baltarusiai anksčiau ar vėliau sugebės įrodyti esantys europiečiai.
„Gruodžio 19 dieną 2010 metais mūsų „Maidanas“ Nepriklausomybės aikštėje buvo. Ten buvo nuo 40 iki 70 tūkst. žmonių. Bet tas žiaurumas, su kuriuo buvo išvaikyti žmonės, kurie protestavo prieš rinkimų falsifikavimą, tūkstančiai buvo suimti... Tarp suimtų buvo 7 kandidatai į prezidentus, vienas kandidatas iki šiol sėdi kalėjime“, – priminė S. Šuškevičius.
„Mūsų prezidentas įsidavimo tik vieną dalyką – išlaikyti valdžią. Tai politinių konkurentų naikinimas, sodinimas į kalėjimus, arba sudaromos sąlygos, kad jie išvažiuotų iš Baltarusijos. Bet aš įsitikinęs, jeigu Europa mus supras, mes grįšime, mes įrodysime, kad esame europiečiai. Bet nebandykite perauklėti Lukašenkos“, – aiškino ir prašė S. Šuškevičius.
Atsakydamas į klausimą apie kartais girdimus teiginius apie tai, kad esą Sovietų Sąjunga buvo likviduota ne pagal įstatymus, S. Šuškevičius, vienas iš pasirašiusiųjų Belovežo susitarimą, sakė: „Jie visada ras priežastį pasakyti, kad jie teisūs. Sovietų Sąjunga nustojo egzistuoti 1991 metų rugpjūtį, todėl, kad M. Gorbačiovas nevaldė Sovietų Sąjungos, kai žlugo pučas“. Jis priminė, kad Beloveže Sovietų Sąjungos įkūrėjai – Baltarusija, Ukraina ir Rusija pasirašė susitarimą, kad įkuria NVS. „Tie, kuriems tai nepatinka, sako, kad tai neteisinga“, – pridūrė jis.
G. Kirkilas spaudos konferencijoje pažymėjo, kad dialogo su Rusija šiuo metu nėra – „tik pasikeitimas šmaikščiomis frazėmis“. Jis taip pat informavo, kad dėl paaštrėjusios situacijos Ukrainoje dalyvauti ES parlamentų pirmininkų konferencijoje Rytų partnerystės tema neatvyko Ukrainos Aukščiausiosios Rados Pirmininkas Oleksandras Turčynovas. G. Kirkilas pranešė, kad planuojama su juo surengti vaizdo konferenciją.
