Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
Nežinau, nežinau...
Atrodo, kad tai - tik populistinis triukas, siekiant atkreipti prieš rinkimus rinkėjų dėmesį į jau primirštą Liberalcentristų partiją.
Vienas dalykas - ką reiškia "tiesioginiai mero rinkimai"? Juk ne tiek svarbu - tiesiogiai arba netiesiogiai jie bus renkami. Kur kas svarbiau, kad būtų nustatytos jų įgaliojimų ribos, jų santykis su savivaldybių tarybomis, apskritai jų vieta savivaldybės valdžios ir valdymo sistemoje . Tai yra esmė, o ne rinkimų forma.
Antra - nesveika (aziatiška) yra pati tendencija. Normaliose civilizuotose valstybėse ne tik meras, bet ir prezidentas paprastai yra tik moralinis autoritetas, kažkas panašaus į valstybės vėliavą, herbą ir himną (tiktai kad gyvas - :), kuris neturi ypatingai daug galių. Dėl to prezidentas paprastai būna renkamas ne tiesiogiai, o rinkikų kolegijos.
Kitaip yra aziatiškose, "kietos rankos" valstybėse, kur prezidentas yra Valdžia Nr.1, aukštesnė net už parlamentą. Ar mums to reikia? Lietuvoje dėl ilgų nelaisvės dešimtmečių ir taip labai stiprios autoritarinės tendencijos, todėl mūsų visuomenei dar oi kaip reikia mokytis demokratijos. Juk kuo daugiau patvaldystės - tuo mažiau pačių žmonių dalyvavimo (ne vien tik per rinkimus) valstybės valdyme.
Lietuva kaip ir parlamentinė respublika, tačiaus prezidentą kažkodėl renkame tiesioginiose rinkimuose, kas savo ruožtu gimdo visuomenėje nepamatuotus lūkesčius ("ateis Tautos vadas ir įves tvarką, visus pasodins ir pan."). Išvada - ne merus reikia rinkti tiesiogiai (tai tik sustiprins įtampą santykiuose tarp savivaldybės tarybos ir mero, kaip kad dabar yra santykiuose tarp tiesiogiai renkamo LR prezidento ir Seimo), o priešingai - prezidentą rinkti Rinkikų kolegijoje.
Žodžiu, neišradinėkime "lietuviško dviračio", pasimokykime iš demokratijos keliu toliau pažengusių tautų.
Atrodo, kad tai - tik populistinis triukas, siekiant atkreipti prieš rinkimus rinkėjų dėmesį į jau primirštą Liberalcentristų partiją.
Vienas dalykas - ką reiškia "tiesioginiai mero rinkimai"? Juk ne tiek svarbu - tiesiogiai arba netiesiogiai jie bus renkami. Kur kas svarbiau, kad būtų nustatytos jų įgaliojimų ribos, jų santykis su savivaldybių tarybomis, apskritai jų vieta savivaldybės valdžios ir valdymo sistemoje . Tai yra esmė, o ne rinkimų forma.
Antra - nesveika (aziatiška) yra pati tendencija. Normaliose civilizuotose valstybėse ne tik meras, bet ir prezidentas paprastai yra tik moralinis autoritetas, kažkas panašaus į valstybės vėliavą, herbą ir himną (tiktai kad gyvas - :), kuris neturi ypatingai daug galių. Dėl to prezidentas paprastai būna renkamas ne tiesiogiai, o rinkikų kolegijos.
Kitaip yra aziatiškose, "kietos rankos" valstybėse, kur prezidentas yra Valdžia Nr.1, aukštesnė net už parlamentą. Ar mums to reikia? Lietuvoje dėl ilgų nelaisvės dešimtmečių ir taip labai stiprios autoritarinės tendencijos, todėl mūsų visuomenei dar oi kaip reikia mokytis demokratijos. Juk kuo daugiau patvaldystės - tuo mažiau pačių žmonių dalyvavimo (ne vien tik per rinkimus) valstybės valdyme.
Lietuva kaip ir parlamentinė respublika, tačiaus prezidentą kažkodėl renkame tiesioginiose rinkimuose, kas savo ruožtu gimdo visuomenėje nepamatuotus lūkesčius ("ateis Tautos vadas ir įves tvarką, visus pasodins ir pan."). Išvada - ne merus reikia rinkti tiesiogiai (tai tik sustiprins įtampą santykiuose tarp savivaldybės tarybos ir mero, kaip kad dabar yra santykiuose tarp tiesiogiai renkamo LR prezidento ir Seimo), o priešingai - prezidentą rinkti Rinkikų kolegijoje.
Žodžiu, neišradinėkime "lietuviško dviračio", pasimokykime iš demokratijos keliu toliau pažengusių tautų.
REKLAMA
REKLAMA
G. Babravičius: nėra nė vienos politinės partijos, kuri prieštarautų tiesioginiams merų rinkimams