„Mes turime daug iššūkių Europoje, Lietuva yra vienas iš jų, ir galbūt tai yra ne tiek apie (BNS – migrantų) skaičius, bet kitos pusės ketinimus, jie yra visiškai aiškūs, ir mes remsime Lietuvą“, – Šalčininkų rajono apylinkėse esančiame pasienio su Baltarusija punkte žurnalistams sakė vadovas.
Jo teigimu, Lietuva susiduria su „labai specifiniu iššūkiu“.
Šiemet Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai neleistinose vietose į Lietuvą iš Baltarusijos iš viso neleido patekti 630 neteisėtų migrantų. 2022 metais Lietuvos pasieniečiai apgręžė per 11,2 tūkst. tokių asmenų.
Su „Frontex“ vadovu susitikusi vidaus reikalų ministrė Agne Bilotaitė pažymėjo, jog šalis privalo būti pasirengusi naujiems migrantų srautams.
„Tikrai suprantame, kad hibridinė ataka dar nesibaigė ir kiekvieną dieną mes stebime vis dar bandymus kirsti mūsų valstybės sieną nelegaliai ir matome, kad tie srautai nesustoja, matome, kad ataka tęsiasi prie mūsų kaimynų sienų, matome informaciją apie naujus planuojamus skrydžius“, – sakė ministrė.
Prieš dvejus metus Lietuvoje kilus migrantų iš Baltarusijos antplūdžiui, į Lietuvą neteisėtai pateko 4,2 tūkst. užsieniečių. Vilniaus ir ES vertinimu, neteisėtos migracijos srautus sukėlė Minsko režimas, sudaręs palankesnes galimybes trečiųjų šalių piliečiams atvykti į Baltarusiją, o per ją – į Lietuvą, Lenkiją ir Latviją.
Praėjusių metų gruodį „Frontex“ vadovu paskirtas buvęs Nyderlandų generolas apžiūrėjęs fizinį barjerą ir vaizdo stebėjimo sistemas pasveikino Lietuvą įrengus šiais priemones. Jis taip pat pažymėjo, kad „Lietuva pasirodė esanti labai veiksminga ir lojali „Frontex“ rėmėja“.
H. Leijtenso teigimu, migrantų srautai iš Minsko yra „atidžiai stebimi“.
„Mes tikrai labai atidžiai stebime, kad žinotume, kas vyksta (...) mes galbūt tikimės naujų skrydžių į Minską per Maskvą ir labai atidžiai stebime“, – kalbėjo jis.
Baiminasi skrydžių iš Irano
Anot A. Bilotaitės, šiuo metu neteisėtų migrantų srautų nėra, tačiau ji tikino esant signalų, kad gali atsirasti tiesioginių skrydžių į Minską iš Irako ir Irano, tuomet, pasak jos, galėtų kilti sunkumų grąžinant migrantus į kilmės šalį.
„Mes stebime informaciją, kurią teikia mūsų institucijos, mūsų tarnybos, taip pat europinės institucijos apie galimus skrydžius iš Irano ir Irako. Kol kas tai yra tiktai informacija, bet mes ją labai atidžiai stebime ir kalbant apie Iraną, šiuo atveju, tai būtų gerokai didesnės rizikos“, – sakė ministrė.
„Iranas yra ta šalis, prieš kurią Europos Komisija (EK) neturi svertų ir tikrai būtų labai sudėtingi procesai, jeigu prasidėtų skrydžiai į Minską tiesiogiai, nes šiuo atveju būtų labai sudėtinga ir grąžinti šituos užsieniečius į jų kilmės šalį, nes jokių susitarimų su Iranu nėra. Tai yra tikrai nemažos rizikos“, – pažymėjo ji.
Ministrė pažymėjo, jog šiuo metu stebimi aktyviausi migrantų srautai į Minską atvyksta per Maskvą ir tuomet su Baltarusijos pareigūnų pagalba yra stumiami per šalių sieną.
2021-aisiais Lietuvos pasieniečiams įgijus teisę apgręžti neteisėtus migrantus bei praėjusiais metais įrengus fizinį barjerą migracijos srautai aprimo.
„Grėsmes reikėtų vertinti atsižvelgiant į bendrą situaciją mūsų regione. Jeigu kalbėtumėme apie mūsų Lietuvos realijas, šiai dienai tie srautai nėra labai dideli, bet šiai dienai mes matome srautus, kurie padidėja prie Baltarusijos ir Lenkijos sienos“, – teigė Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas Rustamas Liubajevas.
„Tai rodo, kad autoritarinio Baltarusijos lyderio Aliaksandro Lukašenkos režimas neatsisakė savo ketinimu ir toliau naudotis neteisėta migracija kaip ginklu prieš Lietuvą. Dėl to bet kada gali tie srautai būti nukreipti į Lietuvos ir Baltarusijos pasienį arba Baltarusijos ir Latvijos pasienį“, – kalbėjo jis.
Į Lietuvos ir EK ginčą nesikiš
A. Bilotaitė akcentavo, kad Lietuva turi būti pasirengusi galimam migracijos srautų augimui ne tik fiziškai, bet ir teisinėmis priemonėmis.
„Todėl mums reikalinga ne tik fizinė siena, kurią mes šiandien čia turime, mums reikalinga ir teisinė siena, teisinės priemonės gintis, todėl, kaip žinote, šiuo metu yra svarstomas Seime Sienos apsaugos įstatymas, kuris įteisintų įstatymu neįleidimą tų užsieniečių, kurie bando į Lietuvą patekti nelegaliu, neteisėtu būdu“, – pažymėjo ministrė.
Šiuo metu migrantų apgręžimas yra vykdomas vadovaujantis ministrės įsakymu. Naujajame įstatymo projekte būtų įtvirtinta galimybė valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ir nepaprastosios padėties metu neįleisti į Lietuvą užsieniečių, ketinančių kirsti ar kirtusių valstybės sieną tam nenustatytose vietose arba tam nustatytose vietose, tačiau pažeidusių valstybės sienos kirtimo tvarką.
Pataisas kritikuoja nevyriausybinės organizacijos, pabrėžiančios, kad Europos Sąjungos (ES) direktyvoms prieštaraujančias nuostatas Vyriausybė siūlo keisti tik formaliai ir nesprendžia Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) įvardytų problemų. Teismas įvardijo, kad ES direktyvoms prieštarauja teisės normos, nesuteikiančios galimybės neteisėtiems migrantams prašyti prieglobsčio bei leidžiančios juos sulaikyti vien dėl patekimo į šalį neteisėtai.
Paklaustas kaip vertina Lietuvos taikomą migrantų apgręžimo politiką agentūros vadas pažymėjo, jog tai yra politinis klausimas.
„Mes dirbame pagal teisinę sistemą. Aš žinau apie Lietuvos ir EK bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo nesutarimus, ir mes laikomės teisinės sistemos principų (...). Aš nesu politikas, todėl nedalyvauju derybose, dirbame pagal šią sistemą ir ji kol kas yra tinkama. “, – kalbėjo jis.
H. Leijtensui taip pat buvo pristatyti patrulio tako įrengimo planai. Ministerija yra pažymėjusi, jog siekiant pagerinti reakcijos laiką ir sustiprinti neteisėto sienos kirtimo prevenciją, šalis planuoja remontuoti esamus ir tiesti naujas patrulinio kelio atkarpas 462 kilometrų pasienio ruože su Baltarusija.
„Kalbant konkrečiai apie patrulinį taką (...), jis įrengtas ne visur, šiandien mes kalbame, jog patrulinis takas būtų padarytas prie visos sienos su Baltarusija. Planuojama, jog esant finansavimui tas projektas galėtų būti įgyvendintas per dvejus metus“, – sakė R. Liubajevas.
Patrulių tako projektas pareikalautų iki 60 mln. eurų investicijų.
